Darbo kodekse reglamentuojama, kad be kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Be to, atleidžiamas darbuotojas papildomai gauna ilgalaikio darbo išmoką, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.
Ne visiems atleistiems priklauso išmokos
Tuo metu dėl kaltės atleidžiami darbuotojai nedarbo išmokos negauna. Priežastys nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo pareigų pažeidimas ir pakartotinis atvejis per paskutinius 12 mėnesių.
Šiurkščiu darbuotojo pareigų pažeidimų laikomi: neatvykimas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, pasirodymas neblaiviam ar kitaip apsvaigusiam darbe, atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tai privaloma, priekabiavimas ar kitokio pobūdžio diskriminacija darbe, tyčinė turtinė žala ar bandymas ją padaryti darbdaviui, nusikaltimas darbo metu ar darbo vietoje, kiti pažeidimai.
Dažniausiai išmokas gauna dėl pensijos
Vis dėlto Darbo kodekse išskirti ir tokie atvejai, kuomet darbuotojai gali pretenduoti į išeitines išmokas ir patys pasitraukdami iš darbo dėl svarbių priežasčių.
„Yra gana daug aplinkybių, kada jie patys gali nutraukti sutartį. Viena dažniausiai pasitaikančių aplinkybių, kai darbuotojui sukanka pensinis amžius ir jeigu darbuotojas dirba neterminuotą darbo sutartį“, – tv3.lt pasakojo Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Pirmuoju atveju darbuotojas turi darbdaviui prašymą atleisti iš darbo ir būtinai nurodyti, kad prašo jį atleisti pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Jeigu darbuotoja prašys atleisti iš darbo savo noru (DK 55 str. 1 d.), jis negaus išmokos, kuri siektų du vidutinius darbo užmokesčius.
Išėjimas iš darbo dėl prastovų
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojui priklauso išeitinė kompensacija tuo atveju, kai jis nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis laikomos ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių besitęsiančios prastovos.
„Jeigu yra tokia situacija, darbuotojas turi teisę padėti pareiškimą ant stalo ir sakyti „Išeinu pagal 56 str. dėl prastovų“. Ir jam irgi priklausys dviejų vidutinių darbo užmokesčių išmoka už didesnį nei vienų metų stažą“, – aiškino D. Čibirienė.
Išėjimas dėl negauto atlyginimo
Išmokos išėjus iš darbo savo noru priklauso ir tuomet, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ar ilgiau nemokamas visas priklausantis atlyginimas arba jei darbdavys ilgiau nei du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų dėl darbo saugos ir sveikatos.
„Jeigu gabaliukas išmokėtas, tada nesiskaito. Tokiu atveju darbuotojas irgi gali pasakyti, kad nedirbs, parašyti prašymą išeiti iš darbo ir jam priklausys dviejų vidutinių darbo užmokesčių išmoka bei darbdavio skola už atlyginimą“, – pasakojo D. Čibirienė.
Išmoka pačiam nutraukus darbo sutartį
Taip pat išmoka išėjus priklauso tokiu atveju, kai darbuotoja negali dirbti dėl ligos, neįgalumo arba turi slaugyti šeimos narį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.
„Vaiką, įvaikį, tėvą, įtėvį, motiną, įmotę, vyrą arba žmoną. Jeigu slaugote mamą, galite pateikti darbdaviui prašymą išeiti iš darbo savo noru ir darbdavys turės jums išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių išmoką.
Jeigu įsidarbinote ir išdirbote tik vieną mėnesį, o tada pamatėte, kad reikia slaugyti mamą, tuomet galite pateikęs tokį prašymą galite gauti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išmoką“, – sakė Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
Visais aukščiau minėtais atvejais darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Apie išmokas darbdaviai gali ir nežinoti
Tiesa, gali pasitaikyti atvejų, kada darbuotojai lieka be jiems priklausančių išmokų vien dėl darbdavio nežinojimo.
„Kodėl darbdavys gali neišmokėti – jis nežino, gali nežinoti, kada žmogui sukanka pensinis amžius. Kartais net patys darbuotojai nežino, kada sulauks pensinio amžiaus. Tai yra įdomi vieta, kad kiti gyventojai nepasinaudoja ta teise ir negauna išmokos“, – pastebėjo D. Čibirienė.
Jei jums mažinamas atlyginimas
Taip pat D. Čibirienė primena, kad senasis Darbo kodeksas reglamentavo, kad darbuotojas gali išeiti iš darbo ir gauti išeitinę išmoką tuo atveju, jei jam mažinamas atlyginimas, bet jis su tuo nesutinka.
„Dabartinis Darbo kodeksas neleidžia taip elgtis ir darbdaviui neleidžia darbuotojo atleisti, jei jis nesutinka su darbo užmokesčio mažinimu“, – pažymėjo specialistė.
Čia pat ji pataria darbuotojams, kaip elgtis, kai jie sužino apie ketinamą mažinti atlyginimą.
„Ką reikėtų padaryti darbuotojui: kai jis gauna iš darbdavio pranešimą, kad jam mažinamas atlyginimas, jeigu jis atsako raštu, kad sutinka, sumažinimas įvyks. Jeigu jis nieko neatsako, reiškia, kad jis nesutiko su sumažinimu.
Jeigu darbdavys ignoravo ir vis tiek darbo užmokestį sumažino, darbuotojas turėtų nemiegoti ir per tris mėnesius kreiptis į darbdavį, kad jis neteisėtai jam sumažino darbo užmokestį.
Jeigu darbuotojas pražiopsos trijų mėnesių terminą ir kreipsis praėjus ilgesniam laikotarpiui, viskas, laikoma, kad darbo užmokesčio sumažinimas įvyko teisėtai ir nieko nebegalima padaryti“, – akcentavo D. Čibirienė.
Tiesa, Darbo kodeksas nenumato darbuotojui galimybės išeiti iš darbo ir gauti išeitinę, kai jam keičiamos darbo sąlygos, išskyrus atlyginimo mažinimą.
„Tačiau darbuotojas gali nesutikti keltis dirbti į kitą miestą, tuomet jam bus prastovos. O tuomet sudėjus prastovas priklausys išmoka, išėjus iš darbo. Darbdavys paprastai, jeigu pateikia pasiūlymą pakeisti darbo sąlygas dirbti ne, pavyzdžiui, Vilniuje, o Alytuje, o darbuotojas nesutinka, darbdaviui Darbo kodeksas jau leidžia atleisti darbuotoją pagal 57 str.
Tai auksinis straipsnis, jeigu darbuotojas dirbo įmonėje ilgiau nei 5 metus. Nes tada išmoką mokės ne tik darbdavys, bet ir „Sodra“, – paaiškino D. Čibirienė.
Kokios išmokos priklauso po atleidimo
Prieš dvejus metus įsigaliojęs naujasis DK numato, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Jei darbuotojas apie atleidimą įspėjamas prieš tris dienas, jam išmokama šešių mėnesių išmoka.
Be to, jei darbuotojas turi sukaupęs reikiamą nepertraukiamo darbo stažą vienoje darbovietėje, iš „Sodros“ gali būti skiriama ilgalaikio darbo išmoka.
Jei asmuo įmonėje išdirbo 5–10 metų, jam papildomai priklauso vieno mėnesio išmoka, jei 10–20 metų – dviejų mėnesių išmoka, jei daugiau nei 20 metų – trijų mėnesių išmoka. Taip pat, jei darbuotojas ir darbdavys susitaria nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojas gali gauti išeitinę kompensaciją.
