Valstybės kontrolei nustačius, kad Seimo kanceliarija švaistė biudžeto lėšas, opozicinė Liberalų frakcija penktadienį (01.24) kreipėsi į Seimo pirmininką, jog šis įvertintų kanceliarijos vadovo Arvydo Kregždės ir kanceliarijos darbą kuruojančio Seimo pirmininko pavaduotojo socialliberalo Artūro Skardžiaus veiklą.
Praėjusią vasarą opozicija bandė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl Seimo kanceliarijos lėšų panaudojimo, tačiau tuomet jis buvo atmestas valdančiosios daugumos balsais.
Valstybės kontrolė nustatė, jog organizuodama Seimo pastatų remontą, Seimo kanceliarija pažeidinėjo Viešųjų pirkimų įstatymą bei kitus norminius aktus ir neracionaliai naudojo valstybės lėšas remontui.
Tai nustatė Valstybės kontrolė, Seimo pirmininko Artūro Paulausko prašymu ištyrusi Seimo kanceliarijos 1998-2002 metais organizuotus remonto darbus.
"Šie faktai akivaizdžiai parodė, kad opozicinių partijų siūlymas įkurti laikinąją tyrimo komisiją Seimo lėšoms taupyti buvo pagrįstas", - teigia Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Seimo pirmininkas A. Paulauskas, penktadienį komentuodamas žurnalistams Valstybės kontrolės išvadas, teigė, jog Seimo valdybos posėdyje bus keliamas klausimas ne tik dėl A. Kregždės, bet ir dėl kitų asmenų, susijusių su minėtų lėšų skyrimu remontams, "atitikimo jų užimamoms pareigoms".
"Priekaištų yra ne tik kancleriui, jo pavaduotojui, bet ir kitiems pareigūnams, kurie prižiūrėjo darbų atlikimą, pasirašinėjo ant darbų priėmimo aktų. Manau, kad išvardyti pareigūnai turės atsakyti už savo padarytas klaidas", - žurnalistams sakė A. Paulauskas.
"Manau, kad visi kalti dėl šių pažeidimų bus griežtai baudžiami", - pažymėjo Seimo vadovas.
Seimo kanclerio pareigas iki 2000 metų lapkričio 14 dienos ėjo Seimo narys konservatorius Jurgis Razma, nuo to laiko iki šiol Seimo kanceliarijai laikinai vadovauja A. Kregždė.
Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcija penktadienį pareiškė, jog J. Razma, eidamas Seimo kanclerio pareigas, nebuvo atsakingas už ūkinių ir finansinių kanceliarijos klausimų sprendimą.
"Tuo metu aukščiausias už tai atsakingas pareigūnas buvo Seimo kanceliarijos vadovas - dabar laikinai einantis pareigas kancleris A. Kregždė", - teigia konservatoriai.
Pats A. Kregždė žurnalistams teigė jaučiąs "jei ne tiesioginę, tai moralinę kaltę" kaip kanceliarijos vadovas, tačiau tvirtinto, jog už statybų darbus atsakomybė tenka jo pavaduotojui, kuris "ir rengė (konkursų - BNS) sąlygas, ir kontroliavo statybininkų darbą".
Kaip teigiama Valstybės kontrolės pranešime, 2000 metais Seimo kanceliarijos paskelbtą konkursą remontuoti ir rekonstruoti Seimo rūmų ir viešbučių patalpas bei kitus pastatus laimėjo bendrovė "Alsa", nors jos pasiūlyta kaina buvo didesnė už kito konkurso dalyvio - bendrovės "Panevėžio statybos trestas" pasiūlytą kainą.
Auditoriai nustatė, kad organizuodama šį konkursą, Seimo kanceliarija nesilaikė norminių aktų reikalavimų, o tai sudarė prielaidas neekonomiškai naudoti remontui skirtas lėšas.
Pavyzdžiui, vien tik už tinko remonto darbus bendrovei "Alsa" buvo sumokėta 168 tūkst. litų, arba keturis kartus brangiau, nei būtų tekę mokėti pagal kito konkurso dalyvio pasiūlytą kainą, ir du kartus brangiau, nei konkurso metu prašė sumokėti bendrovė "Alsa".
Laimėjusi Seimo kanceliarijos surengtą viešojo pirkimo konkursą, 2001-2002 metais Seimo pastatus ir patalpas remontavo bendrovė "Alsa".
Auditoriai nustatė, kad konkursas buvo surengtas pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą. Laikinai einantis Seimo kanclerio pareigas A. Kregždė pripažino, kad "skelbiant konkursą, nebuvo žinoma, kokius remonto darbus reikės atlikti, kokių medžiagų ir kokios kokybės gali prireikti".
Nustatydama konkurso nugalėtoją, viešojo pirkimo komisija nepareikalavo, kad bendrovė "Alsa" pagrįstų savo pasiūlyme nurodytą kainą, kuri buvo mažesnė už kitų konkurso dalyvių pasiūlytas kainas.
Analizuodami bendrovės "Alsa" atliktus darbus, auditoriai nustatė, kad jų faktinė kaina maždaug 2-2,5 karto viršija konkursui pasiūlytas šios bendrovės kainas.
Praėjus pusantro mėnesio po konkurso Seimo kanceliarija, neskelbdama naujo konkurso ir taip pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą, sudarė dar vieną sutartį su bendrove "Alsa" dėl Seimo rūmų stogo remonto, pavadindama jį "nenumatytais darbais".
Vėliau Seimo kanceliarija rangovo naudai pakeitė konkursinio pasiūlymo turinį ir suteikė jam 200 tūkst. litų avansą, kurį galima vertinti kaip beprocentį kreditą.
Už visus šiuos darbus Seimo kanceliarija sumokėjo 1,23 mln. litų.
Be to, Seimo kanceliarija, neskelbdama viešojo pirkimo konkurso, bendrovei "Alsa" už remontui reikalingas medžiagas sumokėjo 1,3 mln. Lt.
2001-2002 metais Seimo kanceliarija organizavo Šiuolaikinio meno centro, kuriame vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija, supaprastintą remonto darbų konkursą. Šį konkursą taip pat laimėjo bendrovė "Alsa".
Auditoriai konstatavo, kad konkurso organizatoriai pažeidinėjo normatyvinius aktus.Iš viso per 2000-2002 metus Seimo kanceliarija bendrovei "Alsa" sumokėjo 5,14 mln. litų, arba 80 proc. visų statybos ir remonto darbams skirtų lėšų.
Valstybės kontrolierius Jonas Liaučius savo sprendime nustatė Seimo kanceliarijai 3 mėnesių terminą nurodytiems teisės aktų pažeidimams pašalinti. Valstybiniai auditoriai pareikalavo imtis priemonių, kad dėl neracionalaus lėšų naudojimo kalti asmenys būtų nubausti.
BNS
