Arvydo Anušausko pristatyta reforma siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.
Pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių iš karto būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai, už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.
Be to, kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.
Tikisi diskusijų tik „dėl detalių“
Seimo pirmininkė, valdančiųjų Liberalų Sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS teigė, jog plačiau siūloma pertvarka koalicijoje dar neaptarta, tačiau pertvarką vertina kaip „racionalų ministro pasiūlymą“.
„Vertinu kaip racionalų ministro pasiūlymą. Koalicijoje ši idėja neaptarta. Kai ministras pristatys, tada galėsime apie ją kalbėti detaliau“, – komentare BNS teigė parlamento vadovė.
Valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pabrėžė, kad dar rengiant nacionalinį susitarimą dėl gynybos sutarta, jog šauktinių skaičius galės būti didinamas pagal Krašto apsaugos ministerijos nustatytus poreikius, didinant aktyviojo rezervo įsitraukimą į šalies gynybą.
„Man atrodo, šie pokyčiai yra suderinti su tuo, tai aš nematyčiau, kad jie yra kažkokie verti pertvarkos pavadinimo. Tiesiog, tai yra tam tikras patobulinimas to, kas dabar jau yra“, – BNS sakė V. Mitalas.
Anot jo, svarbu, kad kuo plačiau būtų taikomi ir alternatyvios karo tarnybos elementai „atveriant galimybes platesniu mastu visuomenei įgauti įgūdžius ir žinias krašto gynybai“.
„Nematau, kad kažkas labai užkliūtų. Turbūt Seime diskusijų dėl vienų ar kitų detalių bus, bet visi suprantame, kokiais laikais gyvename ir kad reikia tą sistemą toliau tobulinti“, – pabrėžė V. Mitalas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas BNS pabrėžė, jog pertvarka suteiks daugiau galimybių „derinti karjeros kelią su piliečio pareiga valstybei“.
„Dabartinė loterijos sistema vis tiek turi savų trūkumų, o galimybė derinti tai ir ieškoti alternatyvų, man atrodo gera kryptis. Taip, tai žingsnis (link visuotinio šaukimo), bet lankstus“, – BNS ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.
Jis sutiko, kad dar reikia įvertinti tarnybos trukmės trumpinimo poveikį rengimo kokybei.
A. Mazuronis: bus rengiama „patrankų mėsa“
Opozicijos atstovai sako pertvarkoje daugiausiai rizikų įžvelgiantys dėl pagrindinio šauktinių tarnybos laiko trumpinimo.
Jie taip pat pabrėžia būtinybę toliau stiprinti infrastruktūrą, o ne nueiti lengvesniu keliu, kai sutrumpinus tarnybą galima parengti daugiau karių iš esmės nedidinant investicijų.
Darbo partijos pirmininkas, NSGK narys Andrius Mazuronis sako, kad pertvarka iš esmės nesprendžiama karinės infrastruktūros – poligonų, apgyvendinimo vietų trūkumo problema, bet norima parengti daugiau karių per metus. Politiko nuomone, per pusmetį parengti kariai po kurio laiko „nieko neprisimins“ ir bus netinkami rezervui.
„Man atrodo, ministerija (...) nuėjo labiau populistiniu keliu – didinti šauktinių skaičių artėjant prie visuotinio šaukimo, bet nutylint, kad ta kokybė bus neatitinkanti net minimalių reikalavimų ir, neduok Dieve, atsitikus situacijai, kai žmones reikės išstatyti į kovos lauką, tai gausis kaip patrankų mėsa, o pinigai bus panaudoti neefektyviai, išmesti į balą“, – sakė A. Mazuronis.
„Tikrai nežinome, kodėl tokios proporcijos ir ar tai tikrai yra efektyvu. Mano vertinimu, reikėtų didesnį finansavimą skirti motyvacinėms išmokoms tiems patiems savanoriams, kurie norėtų atlikti tarnybą ir taip didinti jaunuolių, parengtų tarnybai, skaičių. Frakcijos manymu, ir profesinę kariuomenę tokiu būdu galima išlaikyti ir didesnę, ir efektyviai veikiančią“, – BNS teigė ir Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė
NSGK narė Dovilė Šakalienė taip pat akcentuoja, kad kariuomenės infrastruktūra nėra parengta visuotiniam šaukimui turint ir skubesnių prioritetų – Vokietijos brigados priėmimą, HIMARS raketinių sistemų ir kitos ginkluotės įsigijimą.
„Tačiau, be abejo, infrastruktūros, skirtos mūsų pačių kariuomenei, sutvarkymas ir stiprinimas yra būtinybė, tad svarbu žinoti, ar ši siūloma privalomosios karo tarnybos reforma nereiškia, kad bus mėginama išvengti šio uždavinio vykdymo“, – BNS teigė D. Šakalienė.
„Valstietis“ Dainius Gaižauskas tvirtina, kad pertvarka nebuvo pristatyta nei Seimo frakcijoms, nei NSGK nariams. Anot jo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga poziciją pateiks tik sulaukusi išsamaus reformos pristatymo iš ministro.
„Gal ir neblogai jis kažką siūlo, bet kol nemačiau ir normaliai nepristatė komitete, susilaikysiu nuo komentarų“, – BNS sakė D. Gaižauskas.
Reforma – iki 2027-ųjų
Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027, jai turės pritarti Seimas.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tvirtina, kad reforma siekiama ilgainiui ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Šiuo metu rezervą sudaro 27 tūkst. asmenų.
Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.
Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje. Tarnauti šauktinėmis gali ir merginos, bet tik savanoriškai.
