Seimo biudžeto ir finansų komitetui šią savaitę svarsčius Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą paliestas ir krūtų implantų vėžiu sergančioms ar jo prevencijos tikslais operacijas atliekančioms moterims kompensavimo klausimas.
Reaguodamas į Seimo narių užklausas Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius pasidalino naujiena, kad dabar šiuo klausimu yra intensyviai dirbama.
„Turime du šio klausimo sprendimo modelius. Manau, kad per artimiausias savaites galėsime pasiūlyti, kaip šį klausimą būtų galima išspręsti. Manau, ir naujajame biudžete šis klausimas bus išspręstas“, – posėdžio metu sakė jis.
Per metus galėtų pasinaudoti apie 300 krūties vėžiu sergančių moterų
VLK, paprašyta patikslinti konkrečiau, kokie šiuo metu ruošiami sprendimai, nurodė, kad „yra svarstoma galimybė kitais metais pradėti kompensuoti krūtų implantus, atliekant moterims krūtų rekonstrukcijos operacijas po krūtų pašalinimo dėl vėžinių susirgimų“.
VLK duomenimis, per metus tuo galėtų pasinaudoti apie 300 moterų, kurioms atliekamos tokios operacijos.
„Reikiamų lėšų poreikis, preliminariu vertinimu, sudarytų apie 250 tūkst. eurų per metus. Svarstomi ir galimi kompensavimo iš PSDF mechanizmai – VLK organizuojant krūtų implantų centralizuotą pirkimą arba sprendžiant stacionarinės paslaugos įkainio didinimo klausimą“, – aiškinama portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Iki šiol apmokėdavo tik operaciją
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) Neringa Čiakienė pažymėjo, kad jau metų metais beldžiamasi į valdininkus šiam klausimui išspręsti.
„Tai yra labai aktuali problema. Dar kaip tik prieš mėnesį buvo tokia iniciatyva „Minios balsas“ ir vienas iš pasiūlymų buvo tai, kad būtų į kompensavimą įtraukti ir krūtų implantai. Nes šiuo metu yra trys variantai. Vienas – atlikus mastektomiją (krūties pašalinimą) nieko nedaroma ir lieka randas. Kitas kelias – daromas atstatymas savo riebaliniais ar raumeniniais audiniais, ši procedūra kompensuojama.
Tačiau jei moteris renkasi rekonstruoti krūtį implantais, biudžeto lėšomis apmokama tik pati operacija. Paties implanto suma – kam didelė, kam nedidelė, bet siekia apie 600 eurų. Taigi, turint omenyje, kad ne kiekvienai moteriai tai yra reikalinga, o per metus apie 3000 moterų suserga krūties vėžiu, tie skaičiai nebūtų labai dideli ir PSDF biudžeto „neišsprogdintų“, – komentavo ji.
N. Čiakienė atkreipė dėmesį, kad krūtų rekonstrukcijos klausimas – ne tik estetinis ir psichologinis. Tai ne mažiau svarbu ir anatomiškai.
„Jei yra pašalinama viena krūtis, moteris būtinai turi dėvėti rekonstrukcinę liemenėlę, nes kitaip stuburui tenka netaisyklinga apkrova. Tad klysta ta dalis moterų, kurios galvoja, kad tai „nieko baisaus“ ir tik kosmetinis defektas. Ilgainiui tai atsiliepia laikysenai, pusiausvyrai ir visai griaučių sistemai“, – pažymėjo POLA atstovė.
Dalis moterų, kurios turi padidintą genetinį polinkį ir riziką sirgti vėžiu, krūtį nusprendžia pašalinti prevencijos tikslais. Kaip nurodė, VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva, šiuo metu krūtų šalinimo operacijos yra kompensuojamos PSDF lėšomis.
„Taip yra tokiais atvejai, jeigu jos atliekamos gydytojų sprendimu ir ne dėl kosmetinių priežasčių“, – sakė ji.
Vis dėlto implantų kompensavimas tokioms kitais metais kol kas nenumatomas.
