Visos šalies bažnyčių varpų gausmais lygiai 8 val. 12 min. pasitikusi Jungtinė Karalystė jau alsuoja Olimpinių žaidynių atidarymo ritmu. Čia jau beveik dešimt metų gyvenanti Dalija Leskauskienė šįvakar drąsiai galės sakyti, kad išsipildė jos gyvenimo svajonė. Buvusi kūno kultūros mokytoja iš Šilutės yra viena iš tu žmonių, kuriu pagalba suorganizuotos XXX Olimpines žaidynės.
Atrinkta į žaidynių savanorių komandą D. Leskauskienė sako, kad renginio dvasios turėtu užtekti ilgam.
Sodininke dirbančiai D. Leskauskienei ,,Lea Valley" regioniniame parke Myddelton House soduose, kuriu net 20 procentų užima Olimpinis parkas, teko dalyvauti atrankoje, kartu su dar 240 tūkst. žmonių iš viso pasaulio.
Kodėl norėjote savanoriauti olimpiadoje?
Aš sportuoju nuo vienuolikos metu. Pamilau sportą po pirmosios lengvosios atletikos treniruotes. Tačiau dėl traumos turėjau palikti atletiką ir rinktis krepšinį. Beveik puse mano gyvenimo visada buvo susieta su sportu.
Kiekvienas aktyvus sportininkas savo karjeros viršūnėje svajoja patekti į Olimpiadą. Mano, jau kaip sporto veteranės, svajonė buvo nors prisiliesti prie Olimpinių žaidynių, pajausti šio renginio dvasią, pabūti dalimi tokio milžiniško sportinio šurmulio dalimi.
Savanorystė Olimpiadoje – man iššūkis, žingsnis į priekį. Labai gera būti naudingai tokiam kilniam tikslui.
Nors sportas šiuo metu nebėra pagrindinė mano gyvenimo būdo dalis, man jis visada asocijuojasi su gera nuotaika, atletiškumu. Ak, tas geras išlieto prakaito jausmas, juk tai azartas!...
Nuo kada ruošėtės savanoriu atrankai?
Kai tik sužinojau, kad po Pekino olimpinių žaidynių, kitos bus rengiamos Londone, pasakiau sau, kad turiu jose dalyvauti. Juk ir gyvenu Londone.
Sportininkai mane tikrai supras. Todėl man nereikia jokio atlygio, galimybe būti ten – jau yra didžiausias atlygis. Tai galimybė, kuria gauni karta gyvenime.
Kokia buvo atranka į Olimpinių žaidynių savanorių komandą?
Iš tiesu, atranka į Olimpinių žaidynių savanorius (,,Games maker") buvo įspūdinga. Buvo gauta daugiau nei 240 tūkst. paraiškų. Atrinko 70 tūkst. žmonių.
Dar 2010 metais užpildžiau paraišką ir po metų 2011 buvau pakviesta į pokalbį.
Manau, kad organizatoriai labiausiai kreipė dėmesį į tai, kaip save moki pristatyti, ar esi pozityviai nusiteikęs, jiems svarbu, kokie tavo gebėjimai ir savybės gali būti naudingi Olimpiados organizavimui, kad ši būtų rengiama aukščiausiame lygmenyje.
Po pokalbio jau 2011 rugsėji buvau pakviesta tapti Olimpinių žaidynių savanore. Beje, taip pat gavau pasiūlymą savanoriauti ir parolimpinėse žaidynėse, tačiau turėjau atsisakyti, nes savanoriauti tenka per atostogas.
Nuo kada savanoriai pradėjo rengtis žaidynėms?
Jau nuo 2012 metu pradžios savanorius buvo galima išvysti besirengiančius. Metų pradžioje ir aš buvau pakviesta į Olimpinį slalomo centrą.
Dalia Leskauskienė (nuotr. Balsas.lt)
Ten susipažinau su pirmaisiais savanoriais, kurie jau tuo metu savanoriavo uniformų skirstymo centruose. Deja, negalėjau kartu su jais pairkluoti, buvau stipriai peršalusi, o vandens temperatūra sieke tik kelis laipsnius.
Pasirengimas Olimpiadai vyko keliais etapais. Iš organizatorių taip pat gavome ir namų darbus. Visada buvo akcentuojamas pagrindinis Olimpinių žaidynių savanorio principas:
Aš veikiu įkvepiančiai, išskirtinai, atvirai, budriai, nuosekliai, komandiškai ir nuolat šypsausi
(angl. k. ,,I Do Act : Inspirational –Distinctive –Open–Alert– Consistent–Team , smile at all the times")
Per ta dviejų savaičių žaidynių laikotarpį iš savanorių tikimasi visiško atsidavimo. Tarptautinio olimpinio komiteto narys Gerhardas Heibergas yra pasakęs, ,,Olimpines žaidynės nebūtų aukštos kokybes be puikios savanorių komandos. Jokia kita pareigybė nėra tokia svarbi olimpiadai, kaip savanorio."
Kokių tautybių savanorių teko sutikti?
Tarp savanorių yra įvairių tautybių ir rasių žmonių. Bet natūralu, kad daugiausia savanorių – britų. Teko bendrauti su brazilais, rusais, slovėnais, kinais, šveicarais.
Su kitais Olimpiados savanoriais lietuviais dar nebuvo galimybės susipažinti geriau. Tikiuosi, kad galėsime daugiau pabendrauti, kai olimpiada įsibėgės.
Olimpiados rengimo metu susipažinome su Sue, kuri yra visu sporto saku entuziaste, jos dukra taip pat aktyviai sportuoja. Kadangi Sue gyvena ne Londone, jai būtų tekę kiekvieną dieną važinėti. Tad ji su džiaugsmu priėmė mano pasiūlymą apsistoti mūsų šeimos namuose.
Spaudoje tenka skaityti apie įvairius draudimus, galiojančius žaidynių rengėjams. Ar dažnai tenka su tuo susidurti?
Man neteko girdėti apie draudimus ar labai griežtus reikalavimus. Juk pagaliau viska darome savo noru. Buk savimi, daug šypsokis, atsipalaiduok ir viskas bus gerai.
Kokia jūsų dienotvarkė Olimpiados metus?
Mano dienotvarkė paaiškės pirmą dieną, kai pradėsiu savanoriauti Krepšinio arenoje. Iš visų 15 dienų teks padirbėti apie 10 dienų.
Gal jau galite siek tiek papasakoti apie olimpine savanoriu apranga?
Savanoriu apranga sukurta spalvinga ir tikrai labai britiška. Ją žaidynėms sukūrė ,,Adidas" komanda, kuri teigia, kad kostiumai sujungs geriausias sportines akimirkas, šalies istoriją ir madą.
Kokias olimpines varžybas labiausiai norite pamatyti?
Su vyru ir sūnumi svajojome įsigyti bilietus i lauko teniso, lengvosios atletikos, krepšinio varžybas. Deja, iš 11 prašytų bilietų nepavyko gauti nei vieno.
Tad kai tik nesavanoriausiu žaidynėse, stengsiuosi per televizorių pamatyti kuo daugiau rungtynių .
Viliuosi, kad turėdama galimybe savanoriauti Krepšinio arenoje turėsiu galimybe bent akies krašteliu pamatyti, krepšinio, vėliau rankinio varžybų įkarštį.
Gyvendami Jungtinėje Karalystėje su vyru labai pamėgome ir lauko tenisą.
Kurie sportininkai jus labiausiai žavi?
Nesu iš tu, kurie sureikšmina žvaigždes ar idealus. Bet jei būtume gavę bilietus į vyrų disko metimo rungtynes... tai jau tikrai būtume sirgę už Virgilijų Alekną.
Domiuosi ir žaviuosi pasaulio sportu, nesvarbu, ar tai komandinis ar individualus sportas. Nors F1asaulio sportu ir sportininkais domiuosi ir žaviuosi iš bendrosios puses ir nesvarbu ar tai butu komandiniu zaidimu sportas ar individualus . Nors “Formule-1" varžybos nėra olimpinė sporto šaka, bet man visada smalsu sužinoti kaip 7 kartus pasaulio čempionui Michaeliui Schumacheriui .
Kaip derinate savanorystę, darbą ir asmenini gyvenimą?
Spėju visur, nes turiu labai šaunią šeimą bei mane suprantančius darbdavius – jie domisi, džiaugiasi manimi ir palaiko visus mano žygius. Pati labai nemėgstu chaoso, skubėjimo, ten tenka iš tiesu viska gerai susiplanuoti į prieki.
Laisvalaikiu mėgaujuosi savo sodo aplinka, kelionėmis į angliškuosius sodus. Kokie čia nuostabus sodininkai, pati irgi kuriu puokštes, skaitau. Deja, per pasiruošima olimpiadai sportuoti pradėjau nereguliariai.
Kokie jausmai aplanke per generalinę Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją?
Prisipažinsiu, mano nuotaika šiuo metu – dvejopa. Prieš savaitę teko palaidoti mano jauniausią brolį. Tačiau toks jau gyvenimas.
Trečiadieni įvykusi generalinė repeticija buvo skirta mums, olimpinių žaidynių savanoriams. Iš tiesu, jausmas buvo be galo geras, nerealus. Niekada nesu buvusi tikrajam olimpiniame atidaryme, bet įsivaizduoju, kad tai turėtu būti dar labiau pakylėtas renginys, dar didesnis šou pagal vieną iš Viljamo Šekspyro kūrinių, kurio esame paprašyti neviešinti ir palikti siurprizą iki žaidynių atidarymo.
Žmonių nuotaika pakylėta, laukiama atidarymo ceremonijos ir suprantama savo šalies atletu gero pasirodymo !
Ko tikitės iš šio vakaro?
Olimpiados atidarymas iš tiesu mums alsuoja į nugaras. Apima nuostabiai geras jausmas. Laukiu nesulaukiau, kada vėl nuvyksiu ir pereisiu per Olimpinį parką, kada vėl galėsiu pajusti žaidynių dvasią ir prisiminti ją dar daugelį metų. Tikiuosi, kad XXX Olimpines žaidynės vyks kaip taikos žaidynės.
Specialiai iš Londono Neringa Medutytė
