Geriausių gimnazijų sąrašas
Vertindamas gimnazijas, žurnalas „Reitingai“ mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius, kurie gyvena jų teritorijoje. Nedarančiųjų atrankų mokyklų kategorijoje lyderiauja Klaipėdos licėjus, Panevėžio J. Balčikonio gimnazija ir Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija.
Tarp mokyklų, į kurias mokiniai patenka, pavyzdžiui, išlaikę papildomus egzaminus, pirmas tris vietas jau ne pirmus metus užima Vilniaus licėjus, KTU gimnazija ir Vilniaus jėzuitų gimnazija.
Problemos su žiniomis
Pasak žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino, daugiausia permainų per pastaruosius penkerius metus yra įvykę profesinio mokymo mokyklose, tuo metu susirūpinimą kelia kai kurių bendrojo ugdymo įstaigų lygis. Pavyzdžiui, laikant matematikos ir lietuvių kalbos žinių patikrinimo testą, 40-yje pagrindinių mokyklų dešimtokų vertinimai nesiekia nė 4 balų dešimtbalėje sistemoje, o kai kurių mokyklų - ir 2 balų.
Pavyzdžiui, Šilutės Jankaus pagrindinėje mokykloje 30-ies moksleivių matematikos žinių patikrinimo vidurkis buvo 1,67, Ukmergės Šilo pagrindinėje mokykloje - 1,9 balo. Kai kur nustebino ir lietuvių kalbos žinių įvertinimai - Pakruojo „Žemynos“, Panevėžio „Ąžuolo“ pagrindinėse ir kai kuriose kitose mokyklose vertinimai nesiekė 4 balų.
„Ant tų mokyklų turėtų būti ne iškaba mokykla, o iškaba „gėda“, - teigė jis.
Anot G.Sarafino, pastebimas vis didėjantis atotrūkis tarp geriausių ir prasčiausių mokyklų - pastarosiose mokymosi lygis smunka, o kasmetinių reitingų lyderės pagal moksleivių pasiekimus kyla aukštyn.
Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė atkreipė dėmesį, kad skirtumai tarp ugdymo įstaigų nebūtinai siejami su regionais: palyginus prasčiausią Vilniaus mokyklą ir geriausią regiono, įvertintas moksleivių žinių lygis skiriasi net tris kartus.
„Netgi rajonų profesinės mokyklos kartais Vilniaus vidurines lenkia“, - sakė ji.
„Galime atmesti reitingus, bet keliamos ugdymo problemos yra ir jų atmesti negalime (...). Negana mokyklų, mes turime ir savivaldybę, kurioje vidurkis yra mažesnis nei keturi“, - sakė S.Vingelienė. Pasak egzaminų centro vadovės, tai yra Kalvarijos savivaldybė. Ji pripažino, kad lietuvių kalbos rezultatai blogiausiose mokyklose yra kiek geresni, nei matematikos.
„Bet dalį balo atneša kalbėjimas - tas kalbėjimas paslepia raštingumo problemas“, - pridūrė ji.
Pagrindinis dėmesys – universitetams
Itin daug dėmesio skyrė aukštosioms mokykloms: pristatomi patys naujausi instuciniai tiek kolegijų, tiek universitetų reitingai. Valstybiniai ir privatūs universitetai buvo rikiuojami ir vertinami taip pat atskirai.
Geriausių valstybinių universitetų penketukas atrodo taip:
1. Vilniaus universitetas 2. Kauno technologijos universitetas 3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 4. Vytauto Didžiojo universitetas 5. Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Žurnalo "Reitingai" redaktorius Gintaras Sarafinas sako, jog yra teigiamų permainų universitetuose: ,,Permainos atslenka, ypač kalbant apie universitetų lygmenį. KTU įsigijo ISM, pranešė apie galimas jungtuves su sveikatos mokslų universitetu. Tai - didžiuliai lūžiai ir jei išsipildys, tai Kaune turėsime galingą universitetą, kuris gali tapti lygiavertis konkurentas VU“.
Net dviejų geriausiųjų trejetuke esančių universitetų jungtuvės (KTU ir LSMU) gali tapti rimtu konkurentu VU.
Lyginant su pernai, penketuke vietomis apsikeitė iš 3-iosios vietos Vytauto Didžiojo universitetą išstūmęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
O geriausių nevalstybinių universitetų trejetukas taip:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 2. LCC Tarptautinis universitetas 3. Europos humanitarinis universitetas.
Universitetų vertinimo kriterijai
Universitetai buvo vertinti pagal 7 pagrindinius kriterijus: I. mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai; II. esamas ir ateities akademinis personalas; III. alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai; IV. konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje; V. studentai ir studijos; VI. studijų ir mokslo aplinka; VII. studentų požiūris į savo universitetą. Reikšmingiausi universitetų vertinime buvo du kriterijai: moksliškumo bei alumnų kuriamos pridėtinės vertės. Šiemet vertindami Lietuvos universitetų moksliškumą bei meno veiklą remtasi naujausiais Lietuvos mokslo tarybos (LMT) atliktais universitetų mokslo ar meno veiklos skaičiavimais.
Sociologai taip pat darbdavių klausė apie absolventų pasirengimą darbo rinkai ir apie tai, kokią aukštąją mokyklą patys rekomenduotų savo vaikams. Iš viso į šios apklausos klausimus atsakė 1015 darbdavių iš skirtingų šalies regionų. Respondentai teigė, kad labiausiai jų poreikius atitinka KTU alumnai – 63,2 proc., toliau eina VU – 62,6 proc., ISM – 57,3 proc., VDU – 56,1 proc., VGTU – 47,6 proc.
Dauguma darbdavių sakė, kad savo vaikams rekomenduotų šiuos universitetus: VU – 11,7 proc., LSMU – 10,6 proc., ISM – 9,5 proc., KTU – 9,1 proc.
Išskirtos ir geriausios kolegijos
Kolegijos sąraše išsirikiavo taip: Vilniaus dizaino kolegija, Lietuvos verslo kolegija, Socialinių mokslų kolegija, Šv. I. Lojolos kolegija ir Vilniaus verslo kolegija.
Šiais metais visas kolegijos vertintos pagal 5 pagrindinius kriterijus: I. studentai ir studijos; II. alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai; III. kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė; IV. konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje; V. studentų požiūris į savo kolegiją.
Vertindami kolegijas, sociologai darbdavių klausė apie absolventų pasirengimą darbo rinkai ir apie tai, kokią aukštąją mokyklą patys rekomenduotų savo vaikams. Iš viso į šios apklausos klausimus atsakė 1015 darbdavių iš skirtinguose šalies geografiniuose taškuose esančių įmonių.
Aukštojo mokslo problemos
Universitetus ir kitas aukštojo mokslo įstaigas analizavusi kompanija turi ir papildomų pastabų moksleiviams bei mokytojams.
Socialinių tyrimų bendrovės Prime consulting vadovas Saulius Olencevičius sako, kad reikia traukti studentus studijuoti technologines specialybes.
"Mūsų parlamentas, šveitimo ministerija sako, kad mums reikia specifinių darbuotojų, techninių specialybių gerą pasiruošimą turinčių žmonių <...>, tačiau nėra traukiama studijuoti tas technines specialybes“, - tvirtina S. Olencevičius.
Kitas aspektas - aukštųjų mokyklų užpildymas.
LAMA BPO prezidentas prof. Jonas Žiliukas pabrėžia mažėjantį studentų ir stojančiųjų skaičių.
"Šiemet 42 aukštosios mokyklos dalyvaus stojimuose ir tai - didelis skaičius. 20 universitetų, 22 kolegijų. Situacija keičiasi tiek dėl demografijos, tiek dėl emigracijos, tai studentų mažiau, kolegijos netenka daug stojančiųjų. Ir daugelis programų dar per menkai atsižvelgia, kad tie skaičiai dar mažės. Tas turi labai daug reikšti tinklui ir valstybes politikai, kiek gali būti valstybės finansuojamų ir kiek nefinansuojamų vietų “, - teigia prof. Pranas Žiliukas.
Reitingo naujovės
Lietuvoje antrą kartą parengtas ir pristatomas pradinių mokyklų bei progimnazijų pasitenkinimo (mokinių nubyrėjimo) reitingas. Žurnalo atlikta analizė rodo, kad tik dalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Panašus vaizdas ir progimnazijų sektoriuje. Pasitenkinimo mokykla reitingas rodo, kad Lietuvoje turime mokyklų, kurių ketvirtas ar aštuntas klases baigia tik trečdalis visų mokinių. Kiti mokiniai nusiritusias mokyklas palieka dėl patyčių, prastos psichologinės atmosferos ar žemo akademinio lygio.
Kartu derėtų pastebėti, jog šalyje veikia daugybė mokyklų, kurias baigia keliasdešimt procentų daugiau mokinių nei pradėjo mokytis pirmoje, penktoje, ar devintoje klasėse. Tai rodo, kad šios mokyklos yra stiprios, o atmosfera jose - gera. Čia išskirtinos: Kauno Montesori pradinė mokykla, Kauno privati Montesori mokykla "Būk savimi", Šilaulių Salduvės progimnazija, Anykščių A. Vienuolio progimnazija, Klaipėdos "Gabijos" progimnazija ir kt. Pasitenkinimo mokykla reitingas turėtų būti aktualus visiems būsimiems pirmokams ir penktokams bei jų tėvams.
Žurnale „Reitingai“ antrą kartą pristatomi ir dalies mokyklų, dalyvavusių standartizuotame ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių testavime bei nepabūgusių viešai skelbti šių testų rezultatų duomenys. Standartizuoti testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę.
