Pasak analitikų, pajamų statistika rodo, kad žmonių gyvenimas Lietuvoje pernai gerėjo. Be kita ko, augo krovinių vežėjų automobiliais veiklos apimtys, įmonių akcininkai iš Lietuvos gavo daugiau dividendų, daugiau žmonių gavo pajamų už individualią veiklą pagal verslo liudijimą, netgi ūkininkams 2017 metai buvo geresni, nepaisant nuostolių dėl liūčių.
„Akivaizdu, kad Lietuvos gyvenimas 2017 metais pagerėjo visais aspektais. Mokestiniai pakitimai akivaizdžiai keičia visuomenės veiklos formas. Turiu mintyje tantjemų nemokėjimą ir individualios veiklos populiarėjimą bei su ja susijusių pajamų augimą greitesniu tempu nei pajamų iš darbo santykių“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas.
Tuo metu SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas pabrėžė, kad vien gyventojų deklaruotų pajamų duomenų nepakanka išsamioms išvadoms padaryti.
„Reikėtų žinoti ne tik deklaruotas pajamas, bet ir koks yra apmokestinamas pelnas iš visų su nekilnojamuoju turtu, nuosavybės vertybinių popierių pardavimu, ar individualia veikla susijusių veiklų“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Daugiau kaip pusė pajamų - iš darbo santykių
Pajamas pernai deklaravo 1,833 mln. gyventojų, jų bendras suma siekė 20,773 mlrd. eurų – 4,7 proc. daugiau nei 2016-aisiais (19,839 mlrd. eurų). Vidutiniškai vieno žmogaus deklaruotų pajamų suma buvo 11 336 eurai – 7,5 proc. (791 euru) daugiau nei 2016 metais.
Daugiau kaip pusė visų deklaruotų pajamų tradiciškai teko su darbo santykiais susijusioms pajamoms – jos pernai siekė 13,11 mlrd. eurų, arba 63,1 proc. visų pajamų. Per metus šios pajamos išaugo 6,8 proc., joms tenkanti visų pajamų dalis padidėjo 1,2 punkto (2016 metais buvo 61,9 proc.).
Absoliuti dauguma su darbo santykiais susijusių pajamų pernai teko atlyginimams – 11,791 mlrd. eurų (5,7 proc. daugiau), komandiruotiems darbuotojams išmokėtų dienpinigų suma siekė 663,913 mln. eurų (15,7 proc. daugiau), ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos – 553,108 mln. eurų (14 proc. daugiau).
Pasak T. Povilausko, spartų dienpinigų augimą reikėtų sieti su didėjančiomis tarptautinių pervežimų automobiliais apimtimis.
„Tai daugiausia susiję su praėjusiais metais sparčiai didėjusiu vilkikų vairuotojų, dirbusių su tarptautiniais pervežimais, skaičiumi. „Sodros“ duomenimis, per 2017 metus visų vairuotojų skaičius išaugo 27 proc.“, – sakė T. Povilauskas.
Dauguma su kapitalu siejamų pajamų mažėjo
Deklaruotų kapitalo pajamų suma pernai sumenko 5,6 proc. iki 3,2 mlrd. eurų, joms tenkanti visų deklaruotų pajamų dalis sumažėjo 1,7 punkto iki 15,4 proc. Dauguma su kapitalu siejamų pajamų sumenko, o šiame fone išsiskyrė daugiau kaip dešimtadaliu išaugusios dividendų pajamos.
T. Povilausko teigimu, gyventojų deklaruotų dividendų augimas yra šiek tiek netikėtas, nes iš Lietuvos banko mokėjimo balanso statistikos matėsi, kad pernai šalies įmonės užsienio akcininkams, net įvertinus 2016-ųjų vienkartinius dividendus, išmokėjo šiek tiek mažiau dividendų.
„Galima daryti prielaidą, kad lietuviai įmonių akcininkai 2017 metais išsiėmė daugiau dividendų nei užpernai, o užsienio akcininkų valdomos įmonės jau nebedidino dividendų savo akcininkams“, – teigė T. Povilauskas.
Gyventojų deklaruota dividendų suma pernai siekė 796,372 mln. eurų – 10,8 proc. (77,847 mln. eurų) daugiau nei 2016 metais. Valdybų ir stebėtojų tarybų nariams išmokėtų tantjemų ir kitų pajamų už šią veiklą suma smuko 2,5 karto iki 16,155 mln. eurų.
„Tantjemų mažėjimas susijęs su nuo 2017-ųjų sausio 1 dienos atsiradusiu reikalavimu nuo išmokėtų tantjemų mokėti socialinio draudimo mokesčius“, – aiškino SEB analitikas.
Pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo pernai sumažėjo 3,6 proc. iki 984,875 mln. eurų, iš jų 562,284 mln. eurų teko būsto (įskaitant žemę) pardavimo pajamoms – jos per metus sumažėjo 3,2 proc. Deklaruotos nekilnojamojo turto nuomos pajamos pernai ūgtelėjo 1,2 proc. iki 166,682 mln. eurų.
„Tai, kad deklaruotos nuomos iš būsto pajamos augo tik 1,2 proc., matyt, rodo kad daugiau žmonių išsiėmė verslo liudijimus ir deklaravo kaip pajamas už individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Nes būsto nuoma praėjusiais metais nors ir lėčiau, bet vis vien brango, tad pajamos iš šios veiklos turėjo didėti sparčiau negu 1,2 proc.“, – teigė T. Povilauskas.
Finansinių priemonių (akcijų, obligacijų, investicinių fondų vienetų ir panašiai) pardavimo pajamos pernai buvo 715,148 mln. eurų – 24,4 proc. (230,506 mln. eurų) mažiau nei 2016 metais. Užpernai šioms pajamos didelės įtakos turėjo sandoriai, kuriais iš vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „VP grupė“ pasitraukęs Žilvinas Marcinkevičius už maždaug 161 mln. eurų pardavė grupės įmonių akcijas.
Pasak T. Povilausko, net ir eliminavus Ž. Marcinkevičiaus akcijų perleidimo sandorį, finansinių priemonių pardavimo pajamos pernai mažėjo,
„Mažesnės pajamos rodo, kad investicinė veikla Lietuvoje vis dar stagnuoja, o investuojančių kapitalo rinkose nedaugėja, nors laikai investicijoms pernai buvo geri“, – sakė SEB analitikas.
Anot jo, pernai įmonių įsigijimų ir susijungimų sandorių buvo daugiau nei 2016-aisiais, todėl galima daryti išvadą, kad juose daugiau dalyvavo užsienio investuotojai, o vietinių investuotojų perleistų akcijų sandorių buvo mažiau, arba jie buvo dažniau įforminami juridinio asmenio, o ne gyventojų vardu.
Sparčiai augo individualios veiklos pajamos
Deklaruotos individualios veiklos pajamos pernai padidėjo 14,5 proc. iki 3,287 mlrd. eurų ir sudarė 15,8 proc. visų pajamų (2016 metais – 14,4 proc.). Iš jų individualios žemės ūkio veiklos pajamos siekė 1,402 mlrd. eurų (13,6 proc. daugiau nei 2016 metais), individualios veiklos pagal verslo liudijimą – 740,214 mln. eurų (5,3 proc. daugiau).
„Nustebino tai, kad pajamos iš individualios veiklos pagal pažymą augo taip sparčiai, tad tai tik dar kartą įrodo, kad šios veiklos tipas, nepaisant padidėjusio apmokestinimo nuo 2017 metų pradžios, vis dar yra daug patrauklesnis palyginti su kitomis veiklos formomis pagal mokesčių naštą, todėl jo populiarumas nemažėja“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Jis pabrėžė, kad spartus gyventojų pajamų iš žemės ūkio didėjimas rodo, kad ūkininkams praėję metai visgi buvo geresni, nepaisant liūčių nuostolių kai kuriems augintojams.
„Didesnes pajamas lėmė, matyt, didesnės negu 2016 metų ūkininkų pajamos iš žaliavinio pieno pardavimo dėl aukštesnių supirkimo kainų ir visgi grūdų derlius buvo truputį didesnis“, – svarstė SEB analitikas.
Gyventojų deklaruotų kitų pajamų suma pernai sumenko 10 proc. iki 1,177 mlrd. eurų, jos sudarė 5,7 proc. visų deklaruotų pajamų.
Didžiausia vieno žmogaus deklaruota pajamų suma pernai buvo 80,755 mln. eurų, tuo metu 2016 metais – net 162,032 mln. eurų. Trijų daugiausiai daugiausiai pajamų deklaravusių žmonių bendra pajamų suma pernai buvo 147,43 mln. eurų – 86,7 proc. mažiau nei 2016-aisiais (275,216 mln. eurų).
Didesnes kaip 1 mln. eurų pajamas pernai deklaravo 432 žmonės (2016 metais – 440 asmenų).
