Odos vėžys apibūdinamas kaip patologinių ląstelių sankaupa, kuri atsiranda dėl imuninės sistemos nesustabdyto nenormalių ląstelių augimo.
„Dažniausiai odos navikiniai susirgimai yra susiję su saulės ekspozicija, tačiau yra ir retų navikų formų, kurių priežastys ir vystymosi mechanizmai iki šiol nėra aiškūs. Odos vėžys skirstomas į melanomą ir nemelanominius odos navikus.
Dažni nemelanominiai odos navikai yra bazinių ląstelių karcinoma ir plokščialąstelinė odos karcinoma“, – aiškina Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė Giedrė Šaltmerė.
Pasak gydytojas, odoje esančius patologinius darinius išduoda atsiradę simptomai. Jie gali būti tokie: kraujavimas, ilgą laiką negyjanti žaizda, odos darinio padidėjimas, formos, spalvos, kraštų pokyčiai, atsiradusi asimetrija, „bjauriojo ančiuko“ požymis, kuomet atsiradęs darinys visumoje išsiskiria iš visų kitų.
Liga pavojinga visiems iki vieno
Lietuvoje, 1993-2005 metų laikotarpio tyrimų duomenimis, plokščialąstelinės karcinomos dažnis siekė 6 atvejus 100 tūkstančių gyventojų, o bazinių ląstelių karcinomos dažnis yra 2-4 kartus didesnis nei pastarųjų:
„Taip pat stebimas stiprus šių odos navikinių susirgimų dažnėjimas. Lietuvoje kasmet diagnozuojama 300-400 melanomos atvejų. Jungtinėse Amerikos Valstijose 2018 metais naujai diagnozuotų melanomų vyrams buvo beveik 30 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, o moterims apie 18 atvejų 100 tūkstančių gyventojų“, – teigia gydytoja dermatovenerologė G. Šaltmerė.
Pastebėjus odos navikinį darinį yra būtina kuo skubiau jį diagnozuoti, kad vėliau būtų kuo geresni gydymo rezultatai. Odos vėžys ir kiti odos navikiniai susirgimai yra pavojingi visiems iki vieno, tačiau naviko pavojus priklauso ir nuo jo rūšies, agresyvumo bei išplitimo.
Visgi, gydytoja dermatovenerologė aiškina, kad riziką susirgti odos vėžiu didina šie veiksniai:
- vyresnis amžius;
- šviesus odos fototipas;
- daugiau nei 50 apgamų ant viso kūno;
- buvę odos navikinių susirgimų atvejai giminėje;
- dažnas lankymasis soliariumuose;
- nudegimai nuo saulės vaikystėje;
- ilgalaikis saulės spindulių poveikis;
- imunosupresinių vaistų vartojimas;
- būklės po organų transplantacijos ir kiti.
„ABCDE“ taisyklė
Kaip ir kiekvienai kitai ligai, taip ir odos vėžio rizikai užkirsti kelią gali elementariausia kasmetinė patikra. Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė Giedrė Šaltmerė rekomenduoja apgamų patikrą suaugusiems dermatologo kabinete atlikti bent vieną kartą per metus, o vaikams – kartą per du metus:
„Pats svarbiausias asmuo, galintis padėti anksti diagnozuoti odos navikinius pakitimus yra pats pacientas, nes jis reguliariai turi pats namuose savus apžiūrėti savo apgamus, naujus darinius, nepraleisti sunkiai matomų vietų. Pamačius, kad atsirado nauji, keisti dariniai, apgamas ar darinys keičiasi, yra atsiradusi negyjanti žaizda, rekomenduojama registruotis į dermatologo konsultaciją.“
Gydytoja dermatovenerologė taip pat pateikė ir vieną naudingą patarimą, kuris padės įvertinti pigmentinius darinius bei apgamus. Tai padaryti padės „ABCDE“ taisyklė.
„A – asimetriškumas, B – kraštų netolygumas (angl. borders), C – spalvos (angl. colors), D – dydis, E – darinio kitimas (angl. evolution). Jeigu darinys yra asimetriškas, netolygiais kraštais, kelių spalvų, didėjantis ir besikeičiantis – reikėtų įtarti piktybinius procesus“, – perspėja G. Šaltmerė.
Gydymas ir profilaktika
Laiku pastebėjus pakitusį, įtartiną odos darinį galima išvengti odos vėžio rizikos ateityje, tačiau, gydytoja dermatovenerologė įspėja, kad rutiniškai šalinti apgamų siekiant išvengti odos navikinių susirgimų – nerekomenduojama:
„Tačiau, jeigu apgamas buvo apžiūrėtas dermatologo, atlikus dermatoskopiją ir yra matomi įtarimą keliantys požymiai, tuomet esant gydytojo rekomendacijai tokie apgamai yra šalinami. Svarbu paminėti, kad įtartini apgamai turi būti šalinami operaciniu būdu, pašalintą apgamą siunčiant histologiniam ištyrimui. Įtartinų apgamų šalinimas lazeriu ar kitais būdais, neištiriant pašalinto apgamo papildomai, negali garantuoti, kad darinys pašalintas pilnai.“
Dažniausiai odos vėžio gydymas priklauso ir yra parenkamas nuo naviko rūšies, agresyvumo, išplitimo laipsnio, paciento pageidavimų. Tačiau, kaip teigia G. Šaltmerė, visai atvejais yra rekomenduojamas pilnas odos naviko pašalinimas, kurio būdas yra parenkamas individualiai.
„Esant išplitimui gali būti taikomas sisteminis gydymas įvairiais vaistais, chemoterapija, taikinių terapija, spindulinis gydymas ir kiti gydymo būdai“, – sako gydytoja dermatovenerologė.
Odos navikinius susirgimus pristabdyti gali ir taikoma atidi odos priežiūros prevencija. Vienas svarbiausių aspektų yra nuožmus odos stebėjimas, o jeigu pastebimi yra įtarimą keliantys odos dariniai – kreipimasis pas odos specialistą.
„Rekomenduojama odos darinius tikrinti kartą per metus, nebent gydytojo buvo rekomenduota kitaip. Prevenciškai reikia naudoti apsauginius kremus nuo saulės ir juos atnaujinti kas dvi valandas, vengti nudegimų saulėje, buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač aktyviausios saulės metu nuo 10 iki 16 valandos. Taip pat dėvėti apsauginius drabužius nuo saulės, skrybėles ar kepures, akinius nuo saulės su UV filtrais“, – pataria Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė Giedrė Šaltmerė.
