Į vieną pirmųjų Lietuvoje juodaodžių krepšininkų per LKL rungtynes prieš trylika metų iš tribūnos skriejo bananų žievės, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Vilniaus „Statybos“ amerikietis Markas Montgomery tada tik sukandęs dantis baigė rungtynes.
Kai prieš penkerius metus Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komanda pirmą kartą pasikvietė afrikiečius Gordoną Osusu ir Johną Madubugwu, garsiąją sirgalių – Pietų IV tribūną paliko būrys skustagalvių vien dėl to, kad niekaip negalėjo susitaikyti su komandos naujokų iš Nigerijos odos spalva.
2002 metais R.Saportos taurės turnyro krepšinio rungtynėse tarp Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Jeruzalės „Hapoel“ grupė jaunuolių demonstravo neapykantą varžovams rėkdami nacistinį šūksnį „Juden, raus!“ („Žydai, lauk!“).
Bėgant metams užsieniečių Lietuvos komandose daugėjo, rasizmas ir antisemitizmas sporto arenose tapo jau nebe toks akivaizdus, bet jis nedingo.
Po praėjusios savaitės įvykio, kai Vilniaus „Lietuvos ryto“ žaidėją Hollisą Price'ą gatvėje užpuolė skustagalviai, klubas nutarė kreiptis į policiją, kadangi tai – jau antras atvejis, kai vietiniai užgaulioja tamsiaodžius komandos žaidėjus.
„Lietuvos rytas“ primena, kad pernai būrys jaunuolių užpuolė brazilą J.P.Batistą.
Ragino nušauti juodaodžius
Futbolo pasaulyje irgi netrūksta rasistinių nuotaikų.
Pavasarį griaudėjo diskusijos dėl sirgalių per Lietuvos ir Prancūzijos rungtynes iškelto plakato, kuriame ant Prancūzijos vėliavos spalvomis nudažyto Afrikos žemyno kontūrų buvo užrašyta „Sveiki atvykę į Europą“.
Dar vienas skandalas nebuvo ištrauktas į dienos šviesą.
Rugpjūčio mėnesį po UEFA taurės turnyro rungtynių Panevėžyje tarp „Ekrano“ ir Oslo „Valerenga“ klubų Norvegijoje du žodžiai buvo linksniuojami greta – Lietuva ir rasizmas, rašo „Lietuvos rytas“.
Tuomet norvegų treneris Haraldas Aabrekkas per spaudos konferenciją susijaudinęs pasakė, kad buvo šokiruotas dėl rasistinių šūkių, kuriuos išgirdo per rungtynes.
„Atmosfera Panevėžio stadione buvo labai bloga. Žiūrovai rėkė „nušaukite negrus“.
Dar niekada per savo karjerą – nei klube, nei Norvegijos rinktinėje – nesu girdėjęs tokių žodžių kaip čia, – garsus Norvegijos treneris piktinosi „Ekrano“ sirgaliais. – To futbole būti negali“.
H.Aabrekko kalba Lietuvoje buvo praleista pro ausis, bet Norvegijoje, kuri pati turi problemų dėl rasistinių nuotaikų stadionuose, reportažuose iš Panevėžio buvo akcentuojami agresyvūs sirgaliai ir skustagalviai.
Aukština baltąją rasę
Jie mūvi kareiviškas kelnes arba tiesius džinsus. Vilki tamsias striukes su prie rankovės prisiūta trispalve. Avi kareiviškus batus su baltais raišteliais, kurie simbolizuoja baltosios rasės aukštinimą – „Baltoji jėga“ („White Power“).
Lietuvos skustagalviai, vadinami „skinais“, vasaromis renkasi į festivalį „Skindays“ Palūšėje, linksminasi klausydami grupių „Diktatūra“, „Alytaus skinų kapela“ bei „Baltas triukšmas“ ir lankosi sporto varžybose.
„Ne visi skustagalviai vaikšto į rungtynes, – patikslino vienas Vilniaus „Žalgirio“ sirgalių lyderių Ingvaras Butautas Storas. – Yra keli, kurie palaiko Vilniaus „Sakalus“, keli ateina į Pietų IV tribūną, priklauso „Vakarų frontui“ (Klaipėdos „Atlanto“ futbolo klubo sirgaliai). Bet didžioji dalis „ultrų“ (atsidavę komandos gerbėjai) yra apolitiški“.
Pasak I.Butauto, skustagalviškus atributus dažniausiai nešioja tik jaunimas, o vyresnių minioje gali ir neatskirti.
„Lietuvos rytas“ rašo, kad kai praėjusį penktadienį Vilniaus senamiestyje buvo užpultas H.Price'as iš „Lietuvos ryto“ komandos, senieji skustagalviai tikino, kad tai padarė ne jie, o „pisskiniai“.
Taip vadinami jaunuoliai, kurie realiai nesuvokia šios grupuotės pažiūrų, bet bando lygiuotis į senbuvius.
Mėgdžioja beždžionių garsus
Ne vien gražius prisiminimus iš Lietuvos išsivežė ir „Vilniaus“ futbolo klubo brazilai. Praėjusį sezoną čia pradėjo septyni futbolininkai iš Pietų Amerikos.
Klubo vadovai sako iš karto pajutę neigiamą aplinkinių požiūrį į legionierius, nors kituose klubuose užsieniečių buvo net daugiau.
„Vėtra“ ir „Kaunas“ pririnko žaidėjų iš Rytų Europos, slavų, bet tai niekam nekrito į akis. O mūsų brazilai, juodaodžiai, iš karto užkliuvo“, – galvą kraipė „Vilniaus“ klubo direktorius Vaidas Beneševičius.
Komanda ilgai nesitaikstė su rasistiniais žaidėjų užgauliojimais iš tribūnų. Gegužę, po rungtynių Panevėžyje su „Ekranu“, kai tribūnos stūgavo mėgdžiodamos beždžionių leidžiamus garsus ir angliškai skandavo apie „juodaodžių sušaudymą“, vilniečiai kreipėsi į visas svarbiausias Lietuvos futbolo institucijas.
Bet „Ekranas“ gavo tik įspėjimą, o Lietuvos futbolo federacijos (LFF) drausmės komisijos pirmininkas Mamertas Alparavičius vienoje televizijoje demonstravo neišprusimą: „Koks čia rasizmas? Kažkas stadione pasakė ūūū“.
Inspektoriai neskiria rasizmo
„Vilnius“ ir vėl pabandė kovoti su vėjo malūnais, kai birželį, per mačą su „Atlantu“ Vilniaus „Vėtros“ stadione, vienas Klaipėdos komandos gerbėjų sviedė butelį į Mullerį – „Vilniaus“ atakų lyderį, primena „Lietuvos rytas“.
„Jei žaidžia juodaodis, gaus nuo klaipėdiečių. Sirgaliams svarbiausia bet kokiais būdais išerzinti varžovą ir padėti savo komandai laimėti“, – pasakojo puikiai Lietuvos „ultrų“ sceną išmanantis I.Butautas.
Klaipėdos skustagalvių grupuotės ne tik puldinėja uostamiestyje studijuojančius kitataučius, bet ir negerbia savo mylimos komandos žaidėjų.
Daugelis „Vakarų fronto“ narių yra kraštutinių dešiniųjų pažiūrų, todėl pasišiaušė, kai 2001aisiais į komandą atėjo iš Nigerijos kilęs puolėjas Adebayo Akinfenwa.
„Puoselėdami gerą Lietuvos futbolo įvaizdį prašėme griežčiausių sankcijų „Atlanto“ klubui“, – sakė „Vilniaus“ klubo direktorius po birželio mėnesio rungtynių su „Atlantu“, kuriose, be skraidančių butelių, treneris Vacys Lekevičius dar ir smogė „Vilniaus“ žaidėjui Brazilijos lietuviui Rodolfui Kumbrevičiui, sulaužė drabužinės duris.
LFF drausmės komisija pareiškė, kad incidentas nėra užfiksuotas nei oficialiame rungtynių protokole, nei inspektoriaus ataskaitoje, o mačo vaizdo įraše negirdėti rasistinių išpuolių.
„Viena Lietuvos futbolo problemų yra inspektoriai. Jie dažniausiai nesupranta angliškai ir negali pastebėti, ką sirgaliai šūkauja nelietuviškai. Be to, jie nėra kompetentingi, – rankomis skėsčiojo V.Beneševičius. – Lietuvos futbolas nėra subrendęs, kad rūpintųsi rasistinėmis problemomis“.
Turi parengęs atsakymą
„Eik tu sau!“ – lietuviškais žodžiais apstulbimą pareiškė „Šiaulių“ žaidėjas Anthony Grantas, kai sužinojo apie H.Price'o susistumdymą su skustagalviais.
Trisdešimtmetis krepšininkas iš JAV išmoko lietuviškai, nes 2003-2005 m. rungtyniavo Šilutėje, Kėdainiuose ir Klaipėdoje.
„Esu girdėjęs rasistinių replikų, bet Lietuvoje niekas prie manęs nekibo. Jei kas lįs, turiu paruošęs reikalingą sakinį: „Eik tu na...“, – nusijuokė „Šiaulių“ puolėjas, kurį tiek sirgaliai, tiek komandos draugai vadina Antanu, rašo „Lietuvos rytas“.
Įžeidimai – net iš vadovų lūpų
Patys sporto federacijų bei klubų vadovai ne visada supranta, kas yra rasizmas. Nekilo jokio skandalo, kai LFF generalinis sekretorius Julius Kvedaras prieš kelerius metus pareiškė: „Krepšinio nežiūriu, nes tai – juodųjų sportas“.
Neapdairiai mintis kartą reiškė ir Kauno „Žalgirio“ viceprezidentas Gediminas Navikauskas: „Naujas pirkinys tikriausiai bus europietis, kadangi gerai pažįstame Kauno aistruolius ir suprantame, kad jiems nelabai patiks, jei komandoje bus daug juodaodžių žaidėjų“.
Po to „Žalgirio“ amerikietis Edas Cota savo nuomonę išsakė su ironija: „Turbūt komandai per daug spalvos“.
Prieš trejus metus vienas Klaipėdos dienraštis rašinį apie Johnny Parkerio debiutą Klaipėdos miesto krepšinio pirmenybėse pavadino: „Pirmieji čempionato taškai – juodi“.
Tik kelių skaitytojų komentarai privertė laikraštį susimąstyti, kas yra korektiška, o kas – ne.
„Visko gali nutikti. Reikės man labiau saugotis gatvėse“, – po susidūrimo su skustagalviais Vilniuje sakė įžaidėjas H.Price'as.
Rita STANKEVIČIŪTĖ
