Talibų režimo besibaiminančių žmonių srautas, prisideda prie jau dabar šalį palikusių 2,2 mln. žmonių ir dar 3,5 mln. pačiame Afganistane iš savo nuolatinės gyvenamosios priverstų bėgti piliečių skaičiaus.
Turkija jau pareiškė, kad „nenori tapti Europos migrantų sandėliu“, o Baltarusijos režimo lyderis A. Lukašenka neseniai taip pat leido suprasti, kad Afganistano pabėgėliai per jo šalį gali traukti į savo išsvajotą Vakarų Europą.
Turkija – siekiamybė
Susidūrusi su potencialiu migrantų srautu iš Afganistano Turkija jau ėmėsi veiksmų stiprinti savo pasienį su Iranu. Šalis netgi pastatė sienas dažniausiai pažeidžiamose pasienio vietose, tačiau besikaupiantis nebeturinčių kur dėtis migrantų skaičius kelia nerimą tiek Turkijai, tiek ES.
Turkija tapo patrauklesne migracijai vieta po to, kai Baltarusijos režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka paskelbė neribosiantis norinčių patekti į ES per jo kontroliuojamos šalies sienas srautų. Tokiu atveju migrantams užtenka atskristi į Baltarusiją (iš Irako ar iš tos pačios Turkijos) ir, sutarus su vietos tarpininkais, nuvykti į pasienį su Lenkija, Lietuva ar Latvija. Visos trys ES šalys jau ėmėsi aktyvių veiksmų apgręžiant tokius nelegalius migrantus atgal į Baltarusijos pusę ir taip faktiškai sustabdė jų srautus į savo šalį, tačiau Talibano įsigalėjimas Afganistane gali priversti peržiūrėti savo politiką, mat daugeliui pabėgėlių gali grėsti reali grėsmė gyvybei savo šalyje.
Moka pinigus tam, kad patektų į Stambulą
Naujienų agentūra AFP kalbino 18-metį Mohammedą, kuris keliauja iki Stambulo jau mėnesį. Pradėjo jis savo žygį Kandahare, kur turkų tarpininkui sumokėjo 600 eurų už pažadą nugabenti jį į Stambulą, tačiau buvo apgautas dar toli nuo kelionės tikslo.
Turkijos pasienyje su Iranu buvo pastatyta siena, kuri turėtų padėti apsaugoti nuo neteisėto patekimo į šalį. Tačiau kai kurie sugeba nakties metu ją apeiti – vienintelės jų buvimą išduodančios žymės yra likę tušti vandens buteliai ir avalynės pėdsakai.
Afganai, kurie sugeba nutolti taip toli „dienas leidžia slėpdamiesi nuo teisėsaugos, o naktimis bando rasti būdų prasmukti į didžiuosius miestus, tokius kaip Izmiras ar Stambulas, ir ten aptikti nelegalius tarpininkus, galinčius juos nugabenti į Europą“, rašoma AFP.
Pirmąjį šių metų pusmetį migrantų skaičius iš Afganistano į Europą susitraukė 40 proc., daugiausiai čia prisidėjo priešpandeminiai draudimai ir sienų uždarymas atvykstantiems.
Tačiau pastaruoju metu afganų migrantai vis dažniau bando per Iraną patekti į Turkiją. Žmogaus teisų aktyvistai naujienų agentūrai DPA praneša, kad kiekvieną liepos mėnesio antrosios pusės dieną į Vano provinciją atvykdavo po daugiau nei tūkstantį afganų.
Pažymima, kad tie afganistaniečiai, kurie pabėgo iš savo šalies, užtrunka apie savaitę ar mėnesį laiko pasiekti Irano-Turkijos pasienį.
Tatvane (200 km nuo sienos su Iranu) kalbintas šešiolikmetis pabėgėlis iš Afganistano M. Z. tikino nematantis sau ateities Afganistane be kitų šalių pagalbos.
„Talibanas nužudys tave, jeigu eini į mokyklą, jie nužudys tave jeigu tu bendradarbiauji su valdžia, – aiškino jis. – O valdžia nužudys tave jeigu tu bendradarbiausi su Talibanu“, – aiškino jis apie gyvenimą Afganistane dar prieš talibams užimant Kabulą.
„Žmonės neturi pasirinkimo, neturi pinigų, neturi darbo, nėra perspektyvų. Ką ten žmonėms daryti? Kur mes eisime, jeigu kaimyninės šalys nesuteikia mums prieglobsčio?“ – aiškino jaunuolis.
Turkija atsitveria siena, tačiau neramina artėjanti nauja pabėgėlių banga
Turkijos valdžia nerimauja dėl gresiančios humanitarinės krizės, nes turi pranešimų, kad Irane šiuo metu kaupiasi „dešimtys tūkstančių afganų“, rašoma AFP. Turkija šiuo metu stato net 243 kilometrų ilgio sieną su Iranu, iš kurios pastatyta jau 156 kilometrai, o viso siena su Iranu yra nusitęsusi 534 kilometrus.
Neseniai Ankaroje kilę ksenofobiniai išpuoliai rodo, kad Turkijoje esantys apie 4 mln. pabėgėlių, atvykusių ten per pastarąjį, kelia vis daugiau problemų vietos gyventojams. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas rugpjūčio 19-ąją užtikrino, kad „visiškai sustabdys“ migrantų srautus.
Tačiau jis taip pat kreipėsi į Europos šalis, kad šios pasidalintų atsakomybe dėl Talibų pabūgusių afganų migrantų srauto ir perspėjo, kad jo šalis netaps „Europos pabėgėlių sandėliu“.
2016-aisiais Turkija ir Europos Sąjunga pasirašė bendradarbiavimo sutartį pagal kurią buvo sustabdytas šimtų tūkstančių migrantų ir pabėgėlių srautas į Europą, mainais į bevizį režimą Turkijos piliečiams ir finansinę ES pagalbą. Tačiau R. T. Erdoganas ne sykį kritikavo ES, kad ši moka per mažai už migrantų išlaikymą už sąjungos sienų ribų.
Kur migruoja Afganistano gyventojai?
JAV priims tuos afganistaniečius, kurie anksčiau dirbo kartu su šios šalies valdžia. „Hindustan Times“ skelbiama, kad šie migrantai bus laikinai apgyvendinti Albanijoje, Kosove ir Šiaurės Makedonijoje.
Jungtinė Karalystė pranešė, kad priimtų iki 20 tūkst. afganų pirmenybę suteikiant moterims, vaikams ir persekiojamiems asmenims, per ilgesnį laikotarpį.
Australija šiais metais planuoja suteikti mažiausiai 3 tūkst. vizų afganams, tačiau jokio masinio migrantų antplūdžio šalyje šalies premjeras Scottas Morrisonas matyti nenori: „Aš pastebėjau, kad kai kas kalba apie 20 tūkst. siekiančius skaičius, tačiau aš galiu aiškiai pasakyti, kad tokių planų nėra. Australija nežengs į šią teritoriją“.
Kanada paskelbė, kad jau priėmė apie 20 tūkst. migrantų iš Afganistano.
Pakistanas anksčiau pranešė, kad uždarys savo sienas su Afganistanu, tačiau kol kas afganistaniečiai gali nevaržomai judėti tarp valstybių.Būtent Pakistanas pernai priėmė didžiausią skaičių pabėgėlių iš Afganistano, net 1,45 mln. žmonių, rašoma BBC. Antroje vietoje 2020-ųjų duomenimis, yra Iranas – 780 tūkst. Į Vokietiją pernai pateko 181 tūkst. afganistaniečių, o į Turkiją – dar 129 tūkst.
