Trečiadienį, lapkričio 23 d. sostinės senamiestyje įsikūrusioje OKT studijoje vykusioje spaudos konferencijoje dalindamasis ilgų visą vasarą trukusių gastrolių įspūdžiais, apžvelgdamas naująjį sezoną ir vardindamas tikslius režisierius Oskaras Koršunovas ironiškai pastebėjo, kad girtis taip pat tenka, nes teatro problemos išlieka tos pačios ir norisi, kad apie jas kas nors išgirstų.
Sezonas – be pradžios ir pabaigos
OKT gastrolės šiais metais buvo kaip niekad intensyvios, pradėjęs jas dar birželio mėnesį teatras užsienio publikai spektakliu rodė visą vasarą. „Konferenciją rengiame tokiu keistu laiku, ne visai sezono pradžioje, o taip įvyko todėl, kad mes ir neturėjome tos sezono pradžios. Visą vasarą gastroliavome ‒ nebuvo praėjusio sezono pabaigos, šio pradžios ar kažkokių atostogų“, ‒ kalbėjo jis.
O. Koršunovo teigimu, mažai kas domėjosi OKT likimu, po to kai teatrą paliko Martynas Budrys, buvęs jo direktorius ir vienas svarbiausių žmonių. „Natūralu, kad Nacionalinio teatro problemos užgožia OKT problemas, o viltys, susijusios su valstybiniu teatru bendruomenei tampa pačios svarbiausios. Aš pats dalyvavau tuose procesuose ir labai palaikiau Martyno išėjimą į Nacionalinį teatrą, kadangi ši institucija tuo metu buvo visiškoje duobėje, tai jau buvo akivaizdi ne tik teatro, bet ir visos Lietuvos kultūros problema“, ‒ tvirtino režisierius.
Atliko Nacionalinio dramos teatro misija
Anot O. Koršunovo, po to, kai Nacionalinį dramos teatrą paliko Rimas Tuminas ilgą laiką situacija ten buvo itin sudėtinga. „Tą misiją, kurią turėjo atlikti Nacionalinis teatras, atliko OKT. Kai tuometinis Nacionalinis dramos teatras statė tokius spektaklius kaip „Meilė pagal grafiką“ mes ėmėmės rimčiausią klasikos. Taip statėme ir aštriausias šiuolaikines pjeses, kurios sukeldavo itin audringas diskusijas“, ‒ prisiminė jis.
Kurdamas rimtą repertuarą OKT tuo pačiu metu ir eksperimentavo. „Galima sakyti, kad į gyvenimą išleidome du kursus. Vienas, kuris su Jonu Vaitkumi pastatė „Vasarvydžio nakties sapną“, o kitas – grupė su kuria paruošėme kitą diplominį darbą, spektaklį „Geismas“, ‒ kalbėjo jis. O. Koršunovas pabrėžė, kad bendradarbiaudamas su daugybe šalies aktorių ir intensyviai rodydamas spektaklius OKT Lietuvoje sukūrė savo publiką.
Daugiausiai gastroliuojantis šalies teatras
O. Koršunovo teigimu, OKT per savo vienuolikos metų istoriją tapo daugiausiai gastroliuojančiu Lietuvos teatru. Teatro užsienio reikalų vadybininkės Audros Žukaitytės teigimu, jokia kita trupė taip negarsina Vilniaus miesto vardo užsienyje. „Mūsų teatras jau aštunti metai garsina užsienyje Vilniaus miestą. Jei anksčiau gastroliuodavome kaip Oskaro Koršunovo teatras, tai dabar esame „OKT/Vilniaus miesto teatras“. Mūsų pastangomis miesto vardas tapo žinomas tarptautiniame teatro pasaulyje“, ‒ pabrėžė ji.
Vasara, anot A. Žukaitytės buvo sunki, kadangi gastrolės prasidėjo nuo birželio mėnesio. „Spektaklis „Miranda“ savo kelią pradėjo užsienyje ir tik dabar pradėjo skintis kelią Lietuvoje. Praėjusio sezono hitas „Dugne“ didžiausio atgarsio sulaukė Maksvoje, po spektaklio vyskusioje spaudos konferencijoje buvo pilna žurnalistų, kilo toks įspūdis, kad iš užsiesio atvyko muzikos žvaigždė“, ‒ kalbėjo ji.
Anot O. Koršunovo spektaklis, nors spektaklis „Miranda“ jau buvo parodytas Lietuvoje, jis nebuvo apmąstytas ir suprastas, tuo tarpu pavyzdžiui, Lenkijoje jis sukėlė daug atsiliepimų žiniasklaidoje. „Spektaklis yra specifinis, mes manome, kad jis bus suvoktas tik postsovietinėse šalyse. Šiais laikais nedaug kas pasikeitė ‒ žmonės, kurie gyveno savo sovietinėse tremtyse mažuose butuose, ten ir liko. Kiekvienas iš jų augina savo „Mirandas“, ‒ sakė jis.
Gastroles OKT teatras baigė spektaklio „Hamletas“ pastatymais įvairiuose Europos miestuose. „Sudėtingiausia buvo Didžiojoje Britanijoje, kadangi britai turi labai aiškų įsivaizdavimą, kaip turi atrodyti Šekspyro pjesės, tačiau publikos atsiliepimai ir spektaklio recenzijos tas abejones išsklaidė“, ‒ sakė A. Žukaitytė.
Itin lakoniškai teatro gastrolių būtinybę apibūdino pats režisierius. „Išgyvename iš to, kad esame ten. Buvimas ten, mums leidžia būti čia“, ‒ tvirtino O. Koršunovas.
Reikia prisiminti, kad būtent OKT inicijavo svarbiausią tarptautinį festivalį Lietuvoje „Sirenos“. Mes jautėmės, kad esame pajėgūs tą festivalį daryti, kadangi pažinojome daug užsienio trupių, jo mumis pasitikėdavo ir sutikdavo atvykti su nuolaidomis. Festivalis tęsiasi ir dabar
Tikslas – tapti Vilniaus miesto teatru
Anot O. Koršunovo, didžiausi lūkesčiai siejami su galimybe vadintis miesto teatru. „Kol kas toks teatras nesame ir gauname tik labai menka dotaciją. Tiesa, ilgą laiką apskritai nesulaukėme jokios paramos, dabar gauname nedidelę dotaciją iš savivaldybės, kuri mums labai padeda, tačiau neleidžia atlikti iki galo Vilniaus miesto teatro pareigų. Manau, atsiras geros valios ir sąmoningumo savivaldybėje ir ji supras, kai nėra konkursas. Tai turėtų būti nuosekli politika, nuosekli dotacija, suteikianti galimybę reprezentuojanti savo miestą, kultūrą“, ‒ vylėsi jis.
Režisierius pripažino, kad apibendrinant OKT veiklos rezultatus panegirikos išvengti nepavyksta. „Girtis mes priversti, kadangi mūsų problemos išlieka vis tos pačios. Mes vis dar neturime teatro neturime patalpų. Turime studiją, kurią tanka nuomoti, kolektyvais taip pat nėra didelis, o šiuo metu pastebimai sumažėjęs“, ‒ guodėsi jis.
O. Koršunovas konstatavo, kad teatras nebeužima tokios svarbios vietos, kokioje jis buvo dar prieš kelerius metus. „Nežinia, kas keičia žmogų ‒ ar televizija, ar gyvenimo sąlygos, tačiau tikrų teatro žiūrovų mažėja. Tai keičia situaciją, tačiau tuo pat metu verčia būti mus labiau užsigrūdinusiais, tvirtesniais, suprantančiais savo misiją“, ‒ tvirtino režisierius.
Emigracijos tema – aktuali visiems
Kalbėdamas apie Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Igorio Reklaičio režisuotą spektaklio „Emigrantai“ pastatymą, O. Koršunovas pastebėjo, kad medžiaga buvo pasirinkta itin tiksliai. „Tema yra palietusi kiekvieną iš mūsų, deja, ja mažai kalbama tiek valdžioje, tiek meno sluoksniuose“, ‒ pabrėžė režisierius.
O. Koršunovas taip pat kalbėjo negalįs pamiršti scenografės Jūratės Paulėkaitės pasitraukimo iš gyvenimo. „Mūsų teatras visuomet kupinas planų ir ambicijų, o didele dalimi buvo ir dėka Jūratės. Tai yra praradimas visai teatro visuomenei ir kultūrai, o mūsų teatrui tai sukelia itin daug prisiminimų, kurie dabar išties skaudūs“, ‒ kalbėjo jis.
OKT studijoje O. Koršunovas šį sezoną statys Samuelio Beketo „Paskutinę Krepo juostą“ su aktoriumi Juozu Budraičiu. Tai pat pavasarį jis žada ir intriguojančią staigmeną žiūrovams, kurios kol kas neįvardija. Naujus darbus OKT studijoje planuoja ir įdomiausi jaunosios kartos režisieriai ‒ Artūras Areima ketina statyti Viljamo Šekspyro „Julijų Cezarį“, o Agnius Jankevičius režisuos pjesę „Monstrai“.
