Žiniasklaida jau skambina naujos krizės varpais, nors panašu, kad iš lietuvių galvų dar nepasitraukė pirmoji.
Stringantys Europos finansai ir baimė dėl JAV ateities daužo visuomenės viltis, kad pagaliau išlipsime iš sunkmečio pelkės. Lietuviams net nereikia žvelgti tiek toli – ateinant žiemai pinigines vėl išdraskys augančios šildymo kainos, o gal netikėtai vėl pabrangs degalai ar maistas?
,,Ekonomika.lt" teiravosi įvairių sričių atstovų, kaip jie pragyveno krizę ir ko labiausiai baiminasi ateityje.
Skaudūs praradimai
Žinomam investuotojui bendrovės ,,Investiciniai sprendimai" vadovui Petrui Šlekiui žodis „krizė“ pirmiausia asocijuojasi su skaudžiais praradimais.
,,Krizė mane žiauriai paveikė, nes buvau įkišęs nosį į kelis nekilnojamojo turto projektus. Praradau daugybę pinigų", – atvirai kalbėjo investuotojas.
Jam krizė – tai stabilumo pojūčio, prognozuojamumo netekimas.
,,Jei ji tavęs per skaudžiai neužkabina, gali ieškoti kitų būdų, kitu atveju bandai išsilaižyti žaizdas ir tik atsigavęs gali daugiau galvoti, – kalbėjo P. Šlekys. – Krizė yra galimybė tiems, kurie skaudžiai nenukentėjo."
Pasak jo, stabilumo nėra ir dabar – tiek pasaulio rinkose, tiek Europoje dėl skolų krizės. ,,Ji mus dar veikia, ji nesibaigė", – pabrėžė P. Šlekys.
Gimusi galvose
Jis įsitikinęs, kad krizė dažniausiai gimsta žmonių galvose, ji nesibaigia taip lengvai.
,,Ji užkabina tave – bankrutuoja verslai, rinkos žemyn nuvažiuoja, bet praeina laiko, suskaičiuoji likučius, priimi tai kaip status quo ir vėl eini pirmyn", – tvirtino P. Šlekys.
Anot jo, didžiausia išmokta pastarosios krizės pamoka: neužsiimti tuo, ko nežinai, ir nelįsti ten, kur negali visko suvaldyti.
Investuotojas teigė šiandien labiausiai besibaiminantis tolesnės Europos skolų krizės ir galimos JAV dolerio krizės. Pasak jo, dabar neaišku, kuria valiuta geriau investuoti – nėra stabilumo.
,,Bet kuri krizė sukelia didelių nepatogumą, sumažina gyvenimo kokybę, sukuria įtampą, – konstatavo P. Šlekys. – Kai negali prognozuoti, jauti diskomfortą, ar būtum samdomas darbuotojas, ar verslo savininkas."
Dėkinga krizei
Nuo krizės stipriai nukentėjusi prisipažįsta ir verslininkė baldų ir interjero salono ,,Dalia" savininkė Dalia Markevičienė.
,,Visi gyvenome apsalę nuo gero gyvenimo, praradę budrumą, sugebėjimą susivaldyti, – prisiminė verslininkė. – Neturėjome patirties suvaldyti situaciją, kai ji blogėja. Tuo metu praradome labai daug."
Bet sunkmetis, pasak jos, suteikė daug neįkainojamos patirties.
,,Esu dėkinga tai krizei, nes šiandien verslas sekasi: atsivėrė naujų rinkų, auga eksportas, pelnas pakankamas, daug užsakymų", – dabartine verslo sėkme džiaugėsi D. Markevičienė.
Pasak jos, kone visi verslininkai šiandien vis dar yra tų pačių nuotaikų.
,,Paragavo krizės ir dabar jie pakankamai atsargūs, gyvena ta mintimi, – akcentavo verslininkė. – Galėtume plėstis, užsakymų daug, net vidaus rinkoje konkurencijos beveik nėra. Bet dabar visi laikosi tos pačios nuostatos ne plėstis, o gerinti kokybę, produktą."
Gera pamoka
D. Markevičienei krizė buvo kaip gera pamoka. Šiandien ji sako į praeitį nesižvalganti ir nieko nesigailinti, o į ateitį žiūrinti optimistiškai. Tik priduria, kad krizė patikrino ir santykius šeimoje – nelaimės metu jie sutvirtėjo.
,,Atsiskleidė ir santykiai su aplinkiniais, draugais, buvo tokių, kurie manimi pasinaudojo, – kalbėjo verslininkė. – Bet krizė viską išgrynino."
Vis dėlto D. Markevičienė pripažino besibaiminanti antros recesijos bangos, ypač jei ji smogs ne ten, kur visi tikisi.
,,Sako, vienodų krizių nebūna, – teigė D. Markevičienė. – Visi išsigando, kad nuvertėjo nekilnojamasi turtas, dabar kad nebūtų atvirkščiai – laimingi bus tie, kurie ką nors turi, nes pinigai gali pavirsti tik popieriumi. Kas laukia ateityje – nežinia."
Anot jos, šiandien nė vienas protingas verslininkas turbūt nesakys, kad nieko nebijo, nes pavojų tyko visada.
,,Verslininkas turi būti visada pasiruošęs kovoti. O visi jautėsi esantys garantuoti už savo ateitį ir dabar suprato turintys patys dirbti, neatsitraukti", – konstatavo D. Markevičienė.
Svarbiausia – diversifikuoti
Kad krizė pirmiausia visiems siejasi su praradimais – natūralu, tačiau prieš pat ją į reklamos verslą pasinėręs, o dabar nekilnojamojo turto tarpininkavimu užsiimantis jaunuolis Ignas Vaitkunskas teigia sunkmečiu stipriai nenukentėjęs.
,,Reklamos įmonės pajamos sumažėjo, bet 2009 metais su partneriu įkūrėme nekilnojamojo turto agentūrą. Verslas sekasi neblogai, šiandien esame viena iš pirmaujančių įmonių Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje", – džiaugėsi pradedantysis verslininkas.
,,Jei diversifikuoji savo pinigus – skaudu nebus", – įsitikinęs I. Vaitkunskas.
Pasak vaikino, sunkmetis ateina, kai žmonės per daug tiki ateitimi ir prisiskolina.
,,Man krizė yra aplinkos atsisakymas – viskas buvo pakilę, nei kainos, nei pajamos neprilygo sukuriamai vertei", – tikino I. Vaitkunskas.
Blogiausia, anot jauno verslininko, kad dabar vėl pasigirsta kalbų apie antrąjį šoką.
,,Kai kurie klientai verčiau išsinuomoja butą, užuot pirkę", – akcentavo I. Vaitkunskas. Vis dėlto į ateitį jaunuolis žvelgia optimistiškai – esą puikus kolektyvas sugebės išspręsti bet kokias problemas.
Krizė – galimybė
,,Krizės tiesiogiai nepajutau ir neigiamą vaizdą mano galvoje sukūrė žinisklaida bei aplinkinių pasakojimai", – pritardama I. Vaitkunskui sako beveik dvejus metus Londone gyvenanti Monika Katkutė. Ji įsitikinusi, kad dėl visko kaltinti krizės nereikėtų.
Bakalauro studijas Monika baigė prieš pat pirmąją bankų griuvimo bangą ir, nors turėjo darbą Lietuvoje, išvyko tobulintis į Jungtinę Karalystę.
,,Tuomet nemažai jaunų studentų ar tik ką baigusiųjų mokslus dejavo dėl recesijos, bet man darbą reklamos srityje susirasti pavyko gana lengvai", – prisimena Monika.
Mergina džiaugiasi, kad per patį krizės įkarštį sėkmingai pasistūmėjo karjeroje, o iš menkų santaupų net pavyko pradėti nuosavą verslą – interneto platformą, kurioje parduodama Lietuvos kūrėjų ir amatininkų produkcija.
,,Galbūt klestėjimo metais pradžia būtų buvusi lengvesnė, bet, manau, sunkmetis ne vieną išmokė sumanumo, atkaklumo, o kartu ir išgrynino vertybes, nes žmonės per daug energijos ir pinigų skyrė nereikšmingiems dalykams", – įsitikinusi Monika.
Per daug dūsaujame
Buvęs ,,Lietuvos energijos„ vadovas, dabar konsultuojantis koncerną ,,Achema Group“ energetikos klausimais Virmantas Jurgaitis įsitikinęs, kad krizė šiandien tėra mūsų galvose.
,,Argi čia krizė – čia daugiau bėdavojimas. Visi dūsauja, dejuoja. Dirbti reikia ir bus galima išvengti visų krizių", – piktinosi energetikas.
Jo manymu apie sunkmetį daugiau kalbama, nei jis yra iš tikrųjų.
,,Tas nesugebėjimas, ištižimas – tai labiausiai piktina, labiau nei bet kokia krizė, – pabrėžė pašnekovas. – Jei valdžia daugiau galvotų, tai ir bedarbių būtų mažiau. Šiandien Lietuvoje daugiau dejuojame, nei iš tikrųjų sprendžiame problemas. Krizė yra mūsų galvose."
Jis pabrėžė, kad baimintis reikia ne tik dėl Lietuvos ateities.
,,Žiūrėkite, kas vyksta toje supuvusioje Europoje, Amerikos ponas prezidentas su niekuo nesusitvarko, – vardijo V. Jurgaitis. – Perspektyva nėra labai šviesi."
Pašnekovas negailėjo kritikos valdžiai ir dėl pensininkų padėties. Juo labiau, kad ir jis pats netrukus ketina papildyti jų gretas.
,,Pensininko dalia Lietuvoje sunki, ypatingai to, kuris yra vienas, gyvena tik iš pensijos. Jį reikia tik užjausti, – komentavo jis. – Negražu, kai vyriausybė sprendžia savo problemas per pensijas."
Koziriai darbdaviams
Sandėlinininku dirbantis 24 metų vilnietis Alvydas Andrejauskas ,,Ekonomika.lt" teigė, kad sunkmetis labiausiai palietė darbo rinką.
,,Kvalifikacijos reikalaujančias pareigas teko sutikti eiti su per žema alga, net žemesne nei prieš krizę priimtų pagalbinių darbininkų", – piktinosi Alvydas.
Anot darbininko, per krizę darbdaviai buvo užėmę poziciją: ,,Džiaukis, kad dirbi, nes į tavo vietą ateis dešimtys“.
,,Tai tapo pagrindiniu jų muštro įrankiu, darbininkų interesai buvo nurašyti iki minimumo, – teigė pašnekovas. – Tai palietė ne tik mane, bet ir artimuosius."
A. Andrejausko įsitikinimu, darbdaviai iki šiol viską bando paaiškinti žodžiu ,,sunkmetis", o į darbą priima ne tuos, kurie dirbs našiau, bet tuos, kurie tai darys pigiau.
,,Ir aš, ir aplinkiniai, kurie sunkmečiu neprarado darbų, daugeliu atveju tapo nuo jų priklausomi, – tvirtino vaikinas. – Žmonės turi įsipareigojimų, šeimas, kurias reikia maitinti. Esu paprastas vartotojas, noriu tęsti mokslus, bet visi koziriai išlieka darbdavio rankose."
Mažiau galimybių
Reklamos vadybą studijuojanti trečiakursė Jovita Benetytė šiuo metu atlieka praktiką ir darbo neieško, bet taip pat pripažįsta, kad galimybių įsidarbinti šiandien jai gerokai mažiau.
,,Progų įsidarbinti šiandien mažiau, ir, kaip sakoma, visi nori darbuotojo su patirtimi. Iš kur jaunuolis gaus patirties, jei negauna darbo? O jei ir gauna, dažniausiai ne pagal profesiją", – piktinosi Jovita.
Pasak merginos, iš 50-ies jos kurse besimokančių jaunuolių papildomą darbą turi vos 30 proc.
,,Krizė iš dalies manęs nepaveikė, tik po pusmečio grįžusi iš Graikijos pastebėjau, kad be 50 litų į parduotuvę eiti neapsimoka", – pasakojo Jovita.
Žinoma, mergina sako esanti laiminga, kad savęs riboti jai beveik nereikia.
,,Bet matau, kad kai kuriuos aplinkinius krizė paveikė daug stipriau, tad kartais tenka susilaikyti nuo kai kurių pramogų", – kalbėjo studentė.
Ji teigė sugebanti išgyventi su suma, kurią jai tėvai duoda kas mėnesį – 400 litų butui ir 500 litų pragyvenimui.
FAKTAI: Ateities baimė
„Ekonomika.lt" atliktoje apklausoje dalyvavę skaitytojai artimiausią pusmetį labiausiai baiminasi šilumos, elektros ir dujų kainų kilimo – kad jos kils, mano 36 proc. apklaustųjų.
Degalų brangimo bijo 15 proc. apklaustųjų, o kad kils maisto kainos, skaitytojai kol kas netiki, taip mano vos 4 proc. apklaustųjų.
Penktadalis dalyvavusiųjų apklausoje (20 proc. ) labiausiai bijo netekti darbo.
Kainų augimo ar darbo netekties nebijo ir į ateitį optimistiškai žvelgia pakankamai nemaža dalis – net 25 proc. apklaustųjų.
