Maži mokesčiai buvimą valdžioje pavers nebe pelningu verslu, bet sugrąžins prie valdžios esmės – tarnauti žmogui.
Didelės socialinės išmokos ir lengvatos yra žmonių skurdinimo, o ne turtinimo strategija.
Dar nė vienas žmogus nepraturtėjo iš valstybės išmokų ir lengvatų. Bet pusę savo atlyginimo atiduodami mokesčiams, o iš likusio mokėdami dar ir PVM, akcizus, muitus darbo žmonės realiai skurdinami.
Dar kartą: dideli mokesčiai yra žmonių skurdinimo, o ne turtinimo strategija.
O akivaizdžiausia blogybė yra ta, kad mokesčių perdalijimas kainuoja. Ir kainuoja daug.
Valdininkai pasiima savo komisinius
Kodėl valdžia turi iš manęs pirmiausia atimti pinigus mokesčių pavidalu, o po to dalį jų grąžinti išmokomis ir kompensacijomis - „nemokamu“ gydymu, „didelėmis“ pensijomis, kompensacijomis už šildymą ir t.t.? O už šią „perdalijimo paslaugą“ valstybė dar pasiima savo komisinius.
Kuo didesni mokesčiai, tuo didesnė mokesčių mokėtojų pinigų suma nuteka perdalintojų darbo užmokesčiui, patalpų išlaikymui, automobiliams, sekretorėms, padėjėjams. Tokioje sistemoje žmonių gaunama nauda VISADA bus mažesnė už sumokamus mokesčius, nes perdalijimas kainuoja.
Vadinasi, už didesnius mokesčius agituojančios partijos, iš tikrųjų ragina skurdinti visuomenę - atimti pinigus iš mokytojų, paprastų darbininkų, ūkininkų ir palikti juos valdininkams ir jų gerbūviui.
Perdalijant mažinamas socialinis teisingumas
Nejuokinkit.
Turtingieji procentaliai mokesčių moka mažiausiai ir jų iš esmės neįmanoma rimčiau apmokestinti. Jie pasisamdys brangius advokatus, lobistus, patarėjus ir suras būdų, kaip apeiti sistemą, galų gale išvažiuos gyventi į užsienį. Beje, kai kurie ir dabar sėkmingai perkelia savo bendroves į užsienį - taip vadinamas ofšorines zonas, o tai yra tas pats bėgimas nuo didelių mokesčių.
Daugiausia mokesčių sumoka ir didžiausios atlyginimo dalies netenka valstybės paramos negaunantis paprastas dirbantis žmogus, pragyvenantis iš atlyginimo.
Taigi, visos valstybės paramos programos, kurios sakosi esą „socialiai orientuotos“, iš esmės yra orientuotos nuskurdinti gyvenantįjį iš atlyginimo.
Taip, dalis „socialiai teisingų“ išmokų nueina tiems, kuriems jų labiausiai reikia. Tačiau kitas didelis pyrago gabalas tenka asocialiems, alkoholikams, niekuomet nedirbusiems ir nežadantiems dirbti, ar turtingiems „gudručiams“, žinantiems įstatymus ir mokantiems jais pasinaudoti. Eilinis dirbantis žmogus lieka labiausiai nuskriaustas, nes iš jo, mokesčių pavidalu, nulupami devyni kailiai ir jis paliekamas basas.
Mums būtina mokesčių revoliucija
Mokesčių reformos tikslas turi būti ne „atimti ir išdalinti“, bet „uždrausti atiminėti ir savintis“.
Mažų mokesčių revoliucija labai paprasta.
1. Reikia sudaryti sąrašą valstybinių funkcijų, be kurių tikrai neįmanoma išsiversti, o ne tokių, kurios, kaip dabar deklaruojama, „reikalingos“ valstybei. Paskaičiuokime, kiek realiai tokios funkcijos – „valstybės paslaugos“ kainuoja – štai jums ir būtinasis valstybės biudžetas, kuris tikrai nesieks dabartinių milijardų.
2. Būtina papunkčiui susisteminti, kam reikalingas socialinis solidarumas, nes tai – būtina padoriai valstybei: išmokos (kompensacijos) neįgaliesiems, našlaičiams, nelaimės ištiktiesiems ir kitiems socialiai pažeidžiamiems. Reikia suskaičiuoti, kiek tai tiksliai kainuos valstybei.
3. Kita reikalinga valstybės funkcija yra ilgalaikės investicijos į infrastruktūrą, mokslą, kultūrą.
Sumažinkim mokesčius per pusę
Mokesčius reikia suprojektuoti taip, kad užtektų toms trims grupėms ir ne daugiau, ir be jokių lengvatų. Tai reiškia, kad mokesčių našta dirbančiam žmogui sumažėtų bent perpus.
Dideli mokesčiai tikrai neišspręs mūsų valstybės bėdų šiandien: bedarbystės, skolose paskendusių Lietuvos žmonių ir prasiskolinusios Lietuvos. Dideli mokesčiai tik skurdina dirbantįjį ir turtiną tą, kuris prieina prie valdžios lovio.
Taigi dar kartą – mažiau mokėkime mokesčių, mažiau turėkime valdininkų ir turėsime puikią, turtingą valstybę. Mažų mokesčių revoliucija buvimą valdžioje pavers nebe pelningu verslu, bet sugrąžins prie valdžios ištakų, prie pradžios esmės – tarnauti žmogui.
Už mažus mokesčius, ponios ir ponai!
Ona Balžekienė, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja, Kauno apskrities viršininkė