Nevyriausybinės organizacijos (NVO) teigia pasigendančios radikalesnės psichikos sveikatos politikos reformos.
Prieš dvejus metus priimta Valstybinės psichikos sveikatos strategija, kurios įgyvendinimo programa patvirtinta pernai vasarą. Viešosios įstaigos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" direktorė Dovilė Juodkaitė penktadienį vykusios spaudos konferencijos metu teigė, kad pastarojoje numatytos daugiausia pavienės priemonės, o ne ilgalaikis psichikos sveikatos reformos planas, tačiau ir jų įgyvendinimas stringa.
Taip pat daugiausia strategijoje esą atspindimas medicininis požiūris į psichinių ligonių integraciją, nesiejant su psichologinėmis ar socialinėmis priemonėmis. Trims metams strategijos įgyvendinimui skirta 1 mln. 700 tūkst. litų, kurie skiriami metodikų, priemonių, programų kūrimui, tuo metu vienam psichoneurologiniam pensionatui per metus esą skiriama didesnė suma.
Pastarieji pensionatai esą kritikuojami dėl žmogaus teisių pažeidimų, neefektyvios psichikos sveikatos priežiūros ir strategijoje numatomas jų keitimas bendruomeninėmis paslaugomis.
Pasak Lietuvos psichologų sąjungos Psichikos sveikatos komiteto pirmininko Pauliaus Skruibio, nors strategijoje numatytas bendruomeninių paslaugų psichinę negalią turintiems žmonėms skatinimas ir plėtra, vis dėlto praktikoje labiau koncentruojamasi į tradicinių paslaugų plėtrą. Bendruomeninės paslaugos, tai yra reabilitacija, strategijoje neaprašytos, neruošiami specialistai ir panašiai.
"Nematome, kad bendruomeninės paslaugos tampa prioritetu. Pavyzdžiui, neseniai skelbta apie krizių centrų įkūrimą visose apskrityse. Bet jie bus įkuriami prie psichiatrijos ligoninių kaip atskiri skyriai - įgyvendinama ligoninių plėtra, vadinant skyrius bendruomenės paslaugomis, bet taip jų vadinti negalima", - kalbėjo P.Skruibis.
Tuo metu bendruomeninės paslaugos, kurias psichologas apibūdino kaip reabilitaciją - tai yra konsultacijas su psichologu, sociologu, integraciją į visuomenę, esą būtinos ir efektyvios tam, kad psichinių sutrikimų patyręs žmogus vėl galėtų normaliai gyventi.
Tokia paslauga esą taip pat leistų sutaupyti, kadangi vien gydymas psichiatrijos ligoninėje kainuoja brangiai, o ligonio nereabilitavus ir po gydymo jam nepadėjus grįžti į visuomenę, dažnai pasikartoja psichozės ir žmogus vėl patenka į gydymo įstaigą.
"Bet tam (tokios paslaugos plėtrai - BNS) trukdo labai dideli interesai - nenaudinga jas įgyvendinti, nes tada mažėtų psichiatrinės ligoninės, o jei būtų mažiau išrašoma psichotropinių vaistų, būtų nenaudinga farmacininkams", - pareiškė įsitikinimą psichologas.
Vienos iš tokias paslaugas teikiančių organizacijų - viešosios įstaigos "Psichosocialinės reabilitacijos centras" direktorė Rūta Lukošaitytė aiškino, kad jos vadovaujamo centro paslaugos efektyvios ir padėjo grąžinti į gyvenimą ir įdarbinti ne vieną psichinių sutrikimų turintį žmogų (per 3 metus įdarbinta 40 klientų), nors po gydymo ligoninėje jie esą buvo pripažinti neveiksniais.
"Ligoninėje žmogaus gebėjimai neskatinami, jis praranda kasdienius įgūdžius, neturi jokių atsakomybių - vaistai suleidžiami, valgyti paduota, diena suplanuota. Subyra visas socialinis tinklas, jis netenka darbo. O sistema nesiūlo jokios alternatyvos, tik vaistai. Toks pagalbos būdas - mūsų visuomenės asmenų invalidizacija", - teigė R.Lukošaitytė.
NVO atstovai taip pat įrodinėjo, kad Lietuvoje yra problemų, susijusių su žmogaus teisių užtikrinimu tiems žmonėms, kurie serga psichinėmis ligomis ir trūksta politinės valios jas spręsti bei tinkamos teisinės bazės.
Tokios problemos, anot D.Juodkaitės, yra nesunkiai pasiekiamas iš sovietmečio paveldėtas sergančiojo pripažinimas neveiksniu, per siauras supratimas, kad psichikos sveikatos strategija - tik Sveikatos apsaugos ministerijos sritis. Taip pat nestebimas žmogaus teisių užtikrinimas.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus tvirtinimu, Lietuvoje pakankamai lengva atimti iš žmogaus veiksnumą.
"Jei giminaičiui atsibodo žmogus su psichine negalia, kuris gal dar turi turto, giminaitis kreipiasi į psichiatrą, kuris atlieka ekspertizę. Tuomet einama į teismą, šis ekspertizę priimą visiškai nekritiškai, ir žmogus ja remiantis, dažnai jam nedalyvaujant posėdyje ir neužtikrinant jo teisinio dalyvavimo, pripažįstamas neveiksniu", - teigė H.Mickevičius.
Tačiau, anot jo, teismai pastaruoju metu formuoja tokią praktiką, kad tampa sunkiau pripažinti žmogų neveiksniu ar priverstinai patalpinti į psichiatrijos ligoninę.
