Pagal žalos gamtai atlyginimo skaičiavimo metodiką, už kiekvieną tūkstantį kubinių metrų į upės vandenis paleistų teršalų avarijos kaltininkai turėtų mokėti mažiausiai po 15 tūkst. eurų. Pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktoriaus Mariaus Švaikausko, padaryta žala gamtai bus apskaičiuota, gavus tikslius duomenis apie į Nerį patekusių nuotekų kiekį.
Remiantis preliminariais bendrovės „Vilniaus vandenys“ skelbtais duomenimis, kad po avarijos magistralinėje trasoje į aplinką pateko mažiausiai 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų, bendra aplinkai padaryta žala siektų apie 300 tūkst. eurų.
Kaip rodo ketvirtadienį gauti Vilniaus RAAD laboratorinių tyrimų duomenys, po nuotekų vamzdyno avarijos sostinės Upės gatvėje į Neries vandenis su nuotekomis pateko amonio, BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras), nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų.
Nuo pat avarijos pradžios aplinkosaugininkai vandens mėginius ėmė ne tik Neryje, bet ir Nemuno žemupyje. Šių vandens telkinių būklė stebima nuolat. Ligi šiol nėra pastebėta nei žuvų kritimo atvejų, nei kitų nerimą dėl ekosistemų keliančių požymių.
Avarijos priežastims tirti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė sudarė komisiją, kuriai pavesta nustatyti įvykusios avarijos priežastis, normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus ir dėl to tiesiogiai atsakingus asmenis, taip pat ir asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija.
Prokurorai dėl avarijos yra pradėję ikiteisminį tyrimą.
Upės gatvėje, prie „Barclays“ pastato, trūkus dviems nuotekų vamzdžiams, didelė smegduobė atsivėrė gruodžio 23 dieną. Dėl nuotekų linijos avarijos Vilniaus mieste buvo paskelbta ekstremalioji padėtis, gyventojų buvo prašoma naudoti kuo mažiau vandens, tačiau vis tiek skaičiuojama, kad į Nerį pateko tūkstančiai kubinių metrų nuotekų.
