Buvusi aktyvi verslininkė, o dabar laiminga trijų vaikų mama Daina Bosas 2011 metais vienoje iš televizijos laidų teigė, kad derinys gera mama plius sėkminga verslininkė tėra mitas. Tačiau panaršius internete tampa akivaizdu, kad vis daugiau mamų ieško būdų užsidirbti. Tad šį kartą Balsas.lt nutarė pažvelgti į kitą pusę ir pakalbino tris mamas, kurios užsiima individualia veikla ir stengiasi suderinti mėgstamą darbą ir motinystę.
Mama Regina: „Vaikai ne kliūtis nei darbui nei verslui“
Mažeikiškė Regina Skuodienė dirba ir vestuvių muzikante ir filmuoja vestuves bei renginius. Tokia veikla ji užsiima daugiau nei dešimtmetį ir augina du vaikus.
„Savo veikla užsiimu jau daugiau nei 10 metų, o antros atžalos susilaukiau tik prieš dvejus metus. Kadangi tai mano antras vaikas, bėdų ar laiko trūkumo sukantis aplink ir rūpinantis mažyliu nebuvo, tačiau kai ateidavo savaitgalis (mano darbo dienos) būdavo keblumų: kur jį palikti. Vėliau, kai praaugo − labai nenorėdavo (ir dabar nenori) išleisti, nes išvykti turiu jau vakarop į pobūvį ar renginį, o mažylis naktį be mamos nė užmigt negali padoriai. Toks stresas truputį atsiliepdavo nervine įtampa darbe. Dirbi ir tuo pačiu galvoji ne tik kokią kitą dainą dainuoti, kuo toliau užimti svečius, bet ir, ar mano sūnus jau miega, o jei nemiega ar su juo kas susitvarko (nes jis sunkesnio charakterio). Tai sekina, bet po truputį priprantu. Galop ir vaikutis didesnis. Ačiū tariu savo mamai ir jaunesnei sesei, kurioms ramia sąžine galiu darbo vakarais palikti savo mažylį.“ Nepaisant įtampos darbe, Regina yra pasiryžusi toliau dirbti mėgiamą darbą. Jos nuomone, tradicinis darbas ir motinystė yra sunkiau suderinami.
„Mano manymu ir mano atveju, visgi mieliau renkuosi savo darbą nei tradicinį. Pagrindinė priežastis būtų laisvas laikas. Dažniausiai tradiciškai dirbama po 8 ar 12 valandų arba 5, arba po dvi darbo dienas. o aš vieną ar du vakarus atidirbu, kol vaikas miega, ir ramiai sau visa savaite galiu pilnai dėmesį skirti savo mylimam mažiukui ir visai šeimai. Dirbant minėtą tradicinį darbą sunku su laiko planavimu. Nors daugumai mamų tai pavyksta, bet aš savęs neįsivaizduoju tokioje situacijoje. Tik tikrai žinau, kad labai norint, stengiantis ir kruopščiai planuojant viskas imanoma. Ir vaikai ne kliūtis nei darbui nei verslui − tai gyvenimo dovana mums, moterims, džiaukimės ja“ – kitas mamas ragina Regina Skuodienė.
Mama Rita: „Svarbiausia turėti noro, o visa kita ateina savaime“
Rita Kulikauskė iš Vilniaus savo veiklą pradėjo prieš trejus metus, tačiau dabartinė verslo idėja susiformavo prieš pusantrų metų. Anot Ritos, pradžia buvo sunki ir ilga.
„Šiuo metu užsiimu siuvimu. Savo gaminius siūlau elektroniniu būdu. Tai labai platus vaikiškas asortimentas, t.y. nuo marliukų, žaisliukų iki sėdmaišių ir t.t. Kadangi pasibraukau itin įdomią, aktualią ir gan didelę konkurenciją turinčią nišą, tenka kartas nuo karto ieškoti vis kažko naujo, tad po truputi pildosi ir nėštukių bei mamų asortimentas. Kadangi tai yra darbas pagal individualius užsakymus, tad tobulėju ir augu kartu su savo užsakovais. Jų dėka atsiranda vis kažkas naujo. Dirbu namuose, pati administruoju elektroninę parduotuvę, dirbu su klientais, tvarkau rinkodaros reikalus: reklamas, konkursus ir pan. Kol vaikučiai maži, sūneliams šiuo metu 2,5 ir 3,5 metukų, patalpų neieškau, nes tai tiesiog fiziškai nebūtų įmanomas dalykas, kadangi didžiausia darbų dalis yra atliekama vaikučiams miegant pietų miegelio ir vakare sugulus į lovytes.“
Pašnekovė pasakojo, kad apie verslą ėmė mąstyti, kai po sūnelio gimimo praėjo apie pusę metų ir ji suvokė, kad vien vaikučio auginimas netenkina jos poreikių ir norėtųsi kažkur realizuoti save. „Tam įtakos turėjo ne tik vaikučio gimimas, bet ir nuolatinis buvimas namuose, bendravimo su žmonėmis trūkumas, nes prieš gimstant sūneliui dirbau prekybos sferoje pardavėja, ir noras tobulėti, nors kažkiek prisidėti prie šeimos biudžeto. Adaptacinis periodas buvo sunkus ir ilgas, bet tikrai ne dėl to, kad buvo kūdikėlis, o dėl to, kad pradėjau dirbti ne savo nišoje. Kaip ir minėjau, labai ilgai teko ieškoti savęs, savo veido, kurį būtų galima pristatyti. Svarbiausia dar ir tai, kad norėjosi rasti ne tik tai, kas mane tenkintų, ką patiktų daryti, bet ir patiktų aplinkiniams. Tačiau turiu pripažinti, kad jei nebūtų gimęs vaikutis nebūčiau pradėjus daryti tai ką darau dabar.“
Paklausta, ar kas pagelbsti prižiūrint vaikus, Rita Kulikauskė prisimena, kad prieš trejus metus beveik niekas nepadėjo. Tekdavo laviruoti tarp dviejų vaikų ir noro turėti savo verslą. Dabar situacija kur kas lengvesnė, nes kai mama labai įtemptai siuva vaikučiai žygiuoja į darželį. Anot pašnekovės, ji kaip tik nesugebėjo suderinti samdomo darbo ir motinystės. Nors ir šiuo metu pripažįsta, kad kartais tikrai neužtenka 24 valandų paros. „Kas geriausia mamai? Mamai geriausia tai − kas patinka jai. Vienos gali dirbti samdomą darbą, nors, pavyzdžiui, aš nesugebėjau suderinti to su savo vaikais, o kitos nori kažko savo ir augina lygiagrečiai su savais vaikais dar vieną kūdikį − verslą ar jo užuomazgą. Svarbiausia turėti noro, o visa kita ateina savaime“ – teigia Rita.
Mama Erika: „Norint − galima visur suspėti“
Vilnietė Erika Kolesnikovienė pastaruosius dvejus metus dirba kosmetike. Nuomojasi kabinetą viename grožio salone, Pašilaičių mikrorajone.
„Esu pati sau šeimininkė, pati užrašinėju klientus, pati pasirenku darbo laiką, pati renkuosi ir užsakau darbo priemones, kosmetiką. Savo noru vaikštau į pasirinktus mokymus, parodas. Mano darbo vieta nutolusi 50 metrų nuo namų, t.y. gretimame name, o tai auginant mažą kūdikėlį labai svarbu − jaučiuosi rami, kai žinau, kad paskambinus vyrui, jei manęs staiga prireiktų, galiu bet kada parbėgti.“
Prie darbų Erika grįžo greičiau nei po mėnesio. Tiesa, auginant sūnų jai be galo padeda vyras, o ir šeimos finansinė situacija pasisuko ta linkme, kad vaiko priežiūros atostogų teko išeiti būtent jam.
„Sūnelis Semas gimė lapkričio 18 d., o gruodžio 2 d. jau aptarnavau savo nuolatines klientes. Grįžti prie darbų visų pirma paskatino finansinės priežastys. Prieš vaikelio gimimą dirbau su verslo liudijimu, o tokiems asmenims jokios motinystės išmokos nepriklauso, todėl pasitarę šeimoje, nusprendėme, kad vyras išeis vaiko priežiūros atostogų dvejiems metams, o aš grįšiu į darbus. Taip pat šioje veiklos srityje nedarydama ilgos pertraukos išlaikiau savo klientų ratą. Esu visiškai rami palikdama sūnų su vyru. Jie labai artimi: vyras dalyvavo sūnaus gyvenime nuo pat gimimo, moka nuraminti, pakeisti sauskelnes, pažaisti, užmigdyti, išmaudyti. Jis ne kartą minėjo, kad jei ne mamos pienas, kuris pateikiamas vaikui visada šviežias kas 2-3 valandas, mama galėtų ilgiau pabūti darbe.“
Šiuo metu Erikos Kolesnikovienės šeima gyvena nusistovėjusiu ritmu. Moteris dirba kas antrą dieną po 4-6 valandas. Taip pat visada turi valandos pertrauką, kurią praleidžia namuose.
„Namuose pamaitinu sūnų krūtimi, pavalgau pati, pailsiu ir vėl į darbus. Sunkiausia po gimimo buvo pirmi 1,5 mėnesio. Tada sūnus valgydavo nereguliariai, kartais reikėdavo nusitraukti pienuko arba atsiprašius klientės parskubėti namo, bet sudėtingąjį periodą išgyvenome puikiai, nesklandumų buvo tik kelis kartus. Manau, kad spėju suderinti darbą su mamos pareigomis, tik tiek, kad dažniau buities darbai atidedami į šalį.“
Anot Erikos, kiekviena moteris − individuali, tik ji pati geriausiai žino, kas geriausia jos vaikučiui ir jai pačiai. „Puiku, jei situacija šeimoje susiklosto taip, kad moteris gali visa galva pasinerti į motinystę, jei nėra finansinių sunkumų, bet pastaruoju metu mano aplinkoje nėra daug tokių šeimų. Mano patarimas: svarstant, ar grįžti į samdomą darbą ar užsiimti savo verslu, reikėtų įvertinti visas aplinkybes, pasitarti su artimaisiais, apsvarstyti visus UŽ ir PRIEŠ ir būtinai klausyti savo širdies balso. Norint galima visur suspėti, juk sakoma, jei ko nors nespėji − reiškia nelabai nori. Gyvenimas pats sudėlioja prioritetus ir padeda išsirinkti geriausius variantus, tik būtina nenuleisti rankų, jei kas nors nepasiseka, būtinai mokytis, tobulėti, pasitikėti savimi, aiškiai apsibrėžti tikslus.“
Tiesa, akivaizdu, kad mamos dažnai yra priverstos imtis darbo dėl finansinių priežasčių. Tačiau šių mamų pavyzdžiai parodo, kad pačiai susikurti darbo vietą ir auginti vaikus tikrai įmanoma. Įgyvendinat savo idėjas visada susiduriama su tam tikromis kliūtimis, kurios dažnai yra išsprendžiamos. Mąstančias apie savo verslą ir niekaip nepasiryžtančias mamas tikrai galima paskatinti ieškoti sprendimų. Liaudyje išmintingai sakoma: „Kas ieško, tas randa“.
Parengė G. Kaminskienė
