Vilnietė pasidalino savo patirtimi su viena buto savininke, kuri, pasak pašnekovės, apgavo ir ankstesnius nuomininkus. Generaliniam tvarkymui paliktas depozitas buto tvarkymui skirtas nebuvo: stalčiuose gulėjo nemažai paliktų asmeninių daiktų.
Mergina papasakojo, kad buvo žadėta vieta automobiliui, tačiau iš tiesų jos nebuvo, tad teko mokėti už stovėjimą. Taip pat teko mokėti už neveikiantį internetą, kurio nebuvo galima atsisakyti, už sugedusį tualetą ar net už norą mokėti ne grynaisiais, o pervedimu.
Anot pašnekovės, buto šeimininkai nuolat išsisukinėjo, nemaloniomis situacijomis kalbėjo tik rusiškai, savavališkai atsirakindavo ir užeidavo į butą, kėlė nuomos kainą ir per visą nuomos laikotarpį nesutiko duoti laiptinės kodo. Pasibaigus sutarčiai ėmė ignoruoti ir iki šiol negrąžino depozito.
Prieš atsikraustant buto niekas nesutvarkė
Daugiau nei metus su buto savininke kovojusi Dovilė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) nusprendė pasidalinti savo istorija ir įspėti kitus.
Portalo tv3.lt redakcijai ji papasakojo, kad į Vilniuje, Erelių gatvėje, esantį butą kartu su dviem draugėmis įsikėlė praėjusį rugsėjį. Tuo metu jas sužavėjo patogi gyvenamoji vieta: nuostabus Žvėryno bažnyčios vaizdas pro langą, saugus rajonas, 3 atskiri kambariai ir adekvati kaina:
„Atėjus apžiūrėti buto, didelių „raudonų vėliavų“ (t. y. pavojaus ženklų) irgi nepastebėjome. Butą mums aprodė šeimininkės dukra, nes pati šeimininkė tuo metu turėjo sveikatos problemų.“
Dovilė paminėjo, kad paskutinėmis dienomis, prieš pasirašant sutartį, buvo įtrauktas punktas, kad 30 proc. nuo 660 eurų vertės depozito bus negrąžinami dėl buto nusidėvėjimo: „Paaiškinimo, kaip ir kur tie pinigai bus panaudoti – nesulaukėme.“
Mergina prisimena, kad atsikraustant į naująjį butą iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė tvarkinga, tačiau, pradėjus gyventi, atidarius spintas ar stalčius, suprato, kad joks generalinis tvarkymas butui nebuvo atliktas.
„Radome ir kojinių, ir telefono dėkliukų, nors generalinis valymas turi būti suorganizuotas nuomotojo, jeigu nuomininkas nesugeba išpildyti šio sutarties punkto ir palikti švaraus buto“, – pridūrė pašnekovė.
Teko mokėti už neveikiantį internetą
Dovilė nurodė, kad prisijungus prie interneto, už kurį reikėjo mokėti 12 eurų per mėnesį, suprato, kad jis absoliučiai neveikia, o jo atsisakyti ar nemokėti buvo neleista. Nes, merginos teigimu, nuomotoja kartojo, kad ankstesniems buto nuomininkams šios problemos „niekada nebuvo“ ir šeimininkė „sudarė sutartį, kurios neįmanoma nutraukti“.
Taip pat po savaitės gyvenimo bute sugedo tualetas, dėl kurio iš karto buvo kreiptasi į nuomotoją, bet santechniko paslaugos buvo suteiktos tik po 2 savaičių, o pribėgusio vandens sąskaitą merginos turėjo padengti pačios.
„Tiek dėl interneto, tiek dėl buto valymo buvo kontaktuota su buvusiais nuomininkais, kurie teigė, kad pinigai buvo paimti generaliniam buto tvarkymui, tačiau nebuvo pateikta tiksli ataskaita, kur pinigai buvo išleisti ar panaudoti. Su internetu problemų neturėjo, nes buvo įsigiję nuosavą modemą“, – kalbėjo mergina.
Melavo apie vietą automobiliui ir nepranešę lankėsi bute
Dovilė teigė, kad buto skelbime taip pat buvo žadėta vieta automobiliui geltonoje zonoje, kas, turint automobilį, nuomininkėms buvo labai aktualus punktas. Tačiau šeimininkė vis atidėliojo šį reikalą, dėl ko merginos turėjo mokėti už automobilio stovėjimą. O vėliau buvo pateiktas atsakymas, kad galimybės turėti vietą automobiliui nėra.
„Taip pat praėjus keliems mėnesiams prasidėjo keistoki apsilankymai. Pirmiausia – pasiimti paklodžių, vazų ir kitų paliktų daiktų. Prieš Kalėdas paprašėme apmokėti sąskaitas keliomis dienomis anksčiau, nes norėjome šventėms grįžti į gimtąjį miestą.
Po kelių dienų, ankstyvą rytą, sulaukėme dar vieno netikėto vizito iš nuomotojos ir jos vyro, mat ji šią situaciją interpretavo kaip galimybę apžiūrėti neva „tuščią“ butą. Kai mes dar su pižamomis ją nustebusios pasitikome prie durų, jos pasiteisinimas buvo, jog galvojo, kad mūsų nėra namuose“, – patirtimi dalijosi Dovilė.
Ji taip pat paminėjo, kad pasirašius sutartį buvo pažadėta galimybė už nuomą mokėti banko pavedimu, tačiau vėliau nuomininkė reikalavo mokėti grynaisiais. Pradžioje mokėjimo būdą pateisino savo sveikatos problemomis, tačiau vėliau, joms pasibaigus, toliau buvo reikalauta mokėti grynaisiais pinigais.
Kai Dovilė bandė persitarti mokėjimo būdą, nuomotoja iškėlė sąlygą, kad mokant pavedimu reikėtų pridėti 15 proc. sumos: „Net ir paskutiniais nuomos mėnesiais buvo kategoriškai prašoma mokėti grynaisiais, nenurodant svarios priežasties, nors, nuomotojos žodžiais, jai tiesiog trūko grynųjų pajamų.“
Kėlė kainą, slėpė laiptinės kodą ir atsisakydavo kalbėti lietuviškai
Dovilės teigimu, buvo pažadėti ir ramūs kaimynai, tačiau dažnai buvo girdimi konfliktai iš artimų butų: „Yra buvę atvejų, kai dažnai negalėjome išeiti iš buto dėl laiptinėje arba prie buto durų vykstančių konfliktų ar agresyviai besielgiančių, išgėrusių kaimynų.“
Taip pat, pasikeitus rinkos situacijai, nuomotoja, pasak merginos, nusprendė pakeisti nuomos kainą, nustatytą terminuotoje sutartyje, nepateikus aiškių priežasčių.
„Šeimininkė rodė didelį neprofesionalumą: datų nesilaikymas, terminų atidėliojimas. Taip pat, nors ir mokėdama lietuvių kalbą, šeimininkė atsisakydavo komunikuoti lietuviškai aptariant buto gedimus ir kitus nesklandumus.
Namo kodo taip pat negavome, nes šeimininkė mumis nepasitikėjo, neva kodą būtume išdalinę savo draugams. Į butą patekdavome su durų magnetuku.“, – pasakojo pašnekovė.
Apgavo ir negrąžino depozito
O pasibaigus nuomai ir praėjus keliems mėnesiams, Dovilė su draugėmis vis dar neatgauna depozito ir negali oficialiai uždaryti šio etapo. Ji nurodė, kad terminuota nuomos pabaiga buvo numatyta rugpjūčio 25 d., tačiau buvo vis atidėliojama.
Mergina prisimena, kad išsikraustant iš buto netyčia nukrito viename iš miegamųjų kabėjęs paveikslas ir suskilo jo gipsinis rėmas. Jos teigimu, iš pradžių nuomotoja prašė pakeisti paveikslą bet kokiu kitu, tačiau vėliau pareiškė, kad paveikslas jai labai brangus ir jį skubiai reikia restauruoti.
Kai šeimininkei netiko jokie merginų pasiūlyti įrėminimo salonai, ji pati esą atidavė tą paveikslą restauruoti: „Paprašėme nuomotojos, kad grąžintų depozitą, o pinigus už rėmą pervesime vėliau, tačiau tai jai netiko – sakė, kad ji „nenori likti apgauta“.
Sutikome, kad sutaisius rėmą šeimininkė atsiųs mums sutvarkyto rėmo nuotrauką ir čekį ar kvitą iš meistro, įrodantį, kad meistras tikrai sutvarkė rėmą ir žinotume tikslią pinigų sumą, kurią ji atskaičiuos iš mūsų depozito.“
Vis dėlto rėmo tvarkymas užtruko labai ilgai. Anot Dovilės, buto savininkė ėmė ignoruoti skambučius, numetinėti ragelį, o po mėnesio pareiškė, kad ji merginoms nieko neskolinga.
„Nuomos sutarties pradžioje buvo nurodyti ir įvardinti aiškūs buto gedimai, kurie nebuvo tvarkomi, ir dabar yra priskaičiuojami kaip mūsų padaryta žala. Nieko nepasiekusios supratome, kad čia mūsų istorija kol kas baigiasi.
Taip pat žinodamos, kad buvę nuomininkai, patekę į tą pačią situaciją, kreipėsi į įstaigas ir liko nieko nepasiekę, supratome, jog kol kas neturime nei jėgų, nei idėjų, kaip susidoroti su šia situacija.
Tikimės, kad mūsų neapdairios klaidos, renkantis patikimą buto nuomotoją, padės išvengti nemalonių patirčių nuomojantis butą“, – kalbėjo Dovilė.
Buto savininkė neva nieko nežino ir kalbėti atsisakė
Susisiekus su buto savininke, tv3.lt gavo atsakymą, kad moteris išvis nesupranta, apie ką yra kalbama, kad sunkiai girdi ir stringa pokalbio ryšys. Pažadėjusi perskambinti to nepadarė – tik žinutėje pareiškė: „Jūs ne čia pataikėte.“
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė atkreipė dėmesį, kad tarp nuomininko ir nuomotojo susiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams visas nuomos sąlygas abi pusės aptaria sutartyje.
Tai, jos teigimu, apima ir įvairių mokesčių mokėjimą, sutarties nutraukimo sąlygas, nuomojamo būsto būklę ir pan. Todėl prieš pasirašant sutartį nuomininkui svarbu susipažinti su visomis numatytomis sąlygomis, klausti nuomotojo, jei kyla neaiškumų, aptarti joje nuomos terminą, kainą, kas į kainą įeina (pavyzdžiui, ar į kainą įeina komunaliniai mokesčiai, jei neįeina ir yra mokami papildomai, tai kokiu būdu mokami ir pan.).
„Vartotojams visada akcentuojame, kad atlikdami mokėjimus prašytų ir mokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Pavyzdžiui, jeigu vartotoja moka grynaisiais pinigais paslaugų teikėjui, vartotojai reikėtų prašyti paslaugos teikėjo išduoti pinigų priėmimo–perdavimo kvitą“, – dėstė D. Malinauskienė.
Pašnekovė pažymėjo, kad paslaugos teikėjas turi teisę į žalos atlyginimą, jei buto nuomininkas ją padaro. Tačiau žala nėra preziumuojama – patirtą žalą privalu įrodyti, pagrįsti objektyviais įrodymais.
„Taip pat svarbu pabrėžti, kad paslaugos teikėjas negali nepagrįstai praturtėti, t. y. žala turi būti atlyginama tik tokio dydžio, kokio ji yra padaryta. Vartotojams prieš išsinuomojant būstą patariame gerai jį apžiūrėti ir esant buto trūkumams juos užfiksuoti.
Pavyzdžiui, reikalauti paslaugos teikėjo, kad būtų sudarytas buto priėmimo–perdavimo aktas, patvirtinant jį abiejų šalių parašais, užfiksuoti esamus trūkumus vaizdinėje medžiagoje ir pan.“, – komentavo VVTAT atstovė.
Kur vertėtų kreiptis?
D. Malinauskienė pabrėžė, kad jei vartotojams gyvenant būste atsiranda ar pasireiškia vienokių ar kitokių trūkumų, pavyzdžiui, netinkamai veikia internetas – svarbu tą trūkumą fiksuoti, apie tai informuoti nuomotoją, prašant, kad jis nedelsiant būtų pašalintas, peržvelgti sutartį, galbūt sutartyje yra aptarta tvarka būsto trūkumų, defektų šalinimo.
Anot jos, jeigu nuomotojas netinkamai teikia nuomos paslaugą ar sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdo ir vartotojas dėl to patiria nuostolius, vartotojas turi teisę prašyti tokių nuostolių atlyginimo. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad patirti nuostoliai privalo būti pagrįsti dokumentais.
„Akcentuojame – jei vartotojas mano, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.
Tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos vartotojui atsakymo nepateikia, arba nesutinka tenkinti vartotojo pretenzijoje nurodyto reikalavimo, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pažymėjo, kad VVTAT kiekvieną ginčo atvejį vertina individualiai ir nešališkai, remiantis ginčo šalių pateiktais rašytiniais ir daiktiniais įrodymais. D. Malinauskienė primena, kad visi teisėti vartotojo reikalavimai vykdomi tik pateikus mokėjimą už paslaugas pagrindžiančius dokumentus.
