Prieš metus įvykusį garsių Garliavos namų šturmo įtaką Lietuvos socialinei sąmonei visuomenės reikalų žinomi svarstytojai vertina įvairiai.
Žinomas Klaipėdos antropologas ir žurnalistas Linas Poška: „Deginant Janą Husą ( Čekijos XV a. protestantą, - balsas.lt), pamaldi senutė atnešė žabų laužui. Pagal legendą, tada Husas sušukęs: "O sancta simplicitas!" Aš esu tos senutės pusėje, ji be kaltės. Taip pat be kaltės, labai gerbtini ir tie, kurie stovėjo Garliavoje. Ar jais manipuliavo? Dabar aišku - taip. Ar tikri skauduliai, dėl kurių tie tyrų sielų žmonės tada ten ėjo, išnyko - ne.Apibendrinant, aš save greičiau vadinčiau garliaviniu, nuosekliai abejojantis šalies teisingumu Eglės Kusaitės byloje.“
Publicistė, ekonomistė Aušra Maldeikienė: „Valstybė pademonstravo, kad yra pasiruošusi vykdyti teismo nurodymus. Taigi, valstybė pasirodė esanti ir man tai labai priimtina. Kam nepatinka teismo sprendimai, turi juos spręsti teisme, o ne linčo būdu.“
Televizijos laidų vedėjas Andrius Užkalnis: „Man regis, valstybė parodė, kad gali įvykdyti teismo sprendimą, tačiau tai užėmė tiek daug laiko, kad pats pasitikėjimas pačios valstybės ramia galia išbluko nedovanotinai. Daugeliui matėsi, ir neatsitiktinai, kad įvykdytas sprendimas buvo ne teisingumo, o politinių svertų išsidėliojimo pasekmė. Pirma nevykdė, nes svertai svėrė vienaip, paskui įvykdė, nes persisvėrė kitaip. Nors, kaip jau tada sakiau, visiškai palaikau sprendimo įvykdymą, pats kelias iki jo nebuvo nei elegantiškas, nei įkvepiantis pagarbą mūsų valstybei. Nesureikšminčiau žmonių opozicijos sprendimui: teismo sprendimas dėl bylų nėra populiarumo konkursai, čia ne Chorų Karai, kad publikai patiktų.“
Užsienyje gyvenanti, bet Lieuvos aktualijas stebinti poilitologė Ieva Giedraitytė: „Į Garliavos skandalą buvo reaguojama ivairiai. Buvo aršiai palaikiusių Neringą Venickienę ir Drasių Kedį, buvo ir tokių, kuriems visa Garliavos apgultis atrodė kaip neitikėtinas realybės šou.“
Istorikas Tomas Baranauskas: „Įrodyta, kad šalia tokių teismų sprendimų, kurie nevykdomi ir niekam tai nerūpi, yra ir tokių, kurių įvykdymui gali būti metamos didžiulės policijos pajėgos. Taigi, įrodyta, kad šita tarsi tik privačius ir ne itin įtakingus asmenis liečianti byla yra labai svarbi dar kažkam, kieno vardas byloje neminimas.“
Visuomenininkas Gintautas Bukauskas: „Nei valstybė, nei policija gegužės 17 dieną Garliavoje savo autoriteto nepadidino. "Ginti, saugoti, padėti"? Policijos lozungas Garliavos šturmo fone tapo karikatūriškas. Pokario stribai ir gegužės 17-osios „akcijos“ didvyriai visuomenės sąmonėje susitapatino.“
