Nuogas verslas? Ne, tai ne metafora: pasaulyje yra ne vienas biuras, kurio darbuotojai į darbą kartais ateina vilkėdami vien apatiniais arba visai be nieko. Jei nuogumas taip puikiai veikia reklamose, tai kodėl gi jo nepanaudojus norint pagerinti klientų aptarnavimo kokybę ar darbinę atmosferą biure?
Nudistiška dvasia
Bakingemšyre, Anglijoje, esanti kompanija ne šiaip pasivadino „Nude House“ („Nuogi namai“) – jos įkūrėjas, 63 metų Chrisas Tayloras sumanė, kad geriausias būdas sukurti darbingą atmosferą biure yra paprašyti darbuotojų darbo metu nusirengti nuogai. Pikantiška žinutė nuskambėjo per visą pasaulį: britų kompanija ieško nuogų programuotojų! Tačiau tai toli gražu ne pirma ir ne paskutinė tokį sprendimą priėmusi kompanija, be to, ir idėja Taylorui su kolegomis šovė dėl to, kad jie visi priklauso nudistams, todėl ir darbe pageidauja būti apsupti tokių pačių žmonių. Dėl ko nuogalių programisčių ir dizainerių ieškota tik moteriškos lyties, Tayloras paaiškina paprastai: „Iki šiol biure nuogi sklaidėsi vien tik vyrai, o juk norėtųsi išbaigto nuogo biuro peizažo, kuriame nuogais kūnais žydėtų ir moterys nudistės...“
Kandidates „Nude House“ gundė galimybe pasirinkti pageidaujamą darbo grafiką ir 24 tūkstančių svarų alga per metus.
Gaila, kad klientams iš to jokios naudos – internetu ar telefonu su darbuotojais bendraujantys klientai negalės pamatyti, kad juos aptarnaujantis personalas ant kėdžių sėdi nuogais užpakaliais, mat pati idėja buvo sugalvota vien tam, kad padidintų vidinį firmos produktyvumą, o ne pritrauktų į nuogalius paspoksoti norinčių klientų.
Nuogi kolegos
Panašiais motyvais vadovavosi ir dar vieno biuro vadovai, pasiūlę personalui dieną padirbėti be drabužių. 2009-aisiais, recesijai tebesiautėjant, rinkodaros kompanija „Onebestway“ iš Niu Kastlo, Didžiosios Britanijos, išgyveno didelę krizę ir per kelis mėnesius turėjo atleisti bent šešis darbuotojus. Nenuostabu, kad tarp likusių darbuotojų tvyrojo įtampa, vieni kitus įtarinėjo, jautėsi netikri dėl rytojaus, galų gale toks stresas negalėjo neturėti įtakos ir darbo kokybei: produktyvumas krito beveik 50 procentų. Atrodė, griūtis neišvengiama, ir štai tada kompanijos vadovas sumanė kreiptis pagalbos į psichologą Davidą Tailorą. Šis, išanalizavęs situaciją, pasiūlė keistą idėją: visus darbuotojus išrengti, kad padirbėję vienas šalia kito nuogi pagerintų tarpusavio santykius, o tuo pačiu ir visos kompanijos darbą.
Nors idėja nuskambėjo gana keistai, darbuotojai susėdo apie ją diskutuoti ir nusprendė pamėginti. Kompanijos vadovas, keturiasdešimtmetis Mike'as Owenas, vėliau sakė: „Mes arba narsuoliai, arba bepročiai. Tačiau visiems pasakiau, kad jie neprivalo to daryti – tegul nusirengia tik tuomet, kai jaučia, kad elgiasi teisingai. Mes – kūrybinė kompanija, nuolat raginame savo klientus būti drąsiais, todėl neprošal ir patiems parodyti drąsą.“
Žinoma, idėja nebuvo realizuota per dieną: iš pradžių apsiprasti su mintimi darbuotojams padėjo tokios užduotys kaip atskirų savo kūno dalių fotografavimas arba nuogo modelio piešimas. Galų gale, išaušus lemiamai dienai, biure nuogai išsirengę dirbo beveik visi – išskyrus vieną vyruką ir porą moteriškių, likusių su juodais apatiniais.
Owenas džiūgauja, kad eksperimentas pavyko: ne tik padidėjo darbuotojų savivertės jausmas, bet ir firmos pajamos, o tai paskatino įdarbinti dar du naujus dizainerius. „Ši patirtis mums suteikė impulso, kurio taip reikėjo.“ Kompanijos vadovui antrina ir idėją sumanęs psichologas: „Tam įmanoma ryžtis tik po ilgų svarstymų. Šis metodas atrodo keistas, tačiau buvo labai efektyvus, nes stimuliuoja didžiulį pasitikėjimą savimi ir tave supančiais žmonėmis.“ Vienintelė visiškai nuogai išsirengusi kompanijos moteris, 23 metų administratorė, kalbėdama su žurnalistais tryško teigiamomis emocijomis: „Tai buvo nuostabi idėja. Dabar, kai jau matėme vieni kitus nuogus, tarp mūsų nebeliko jokių pertvarų. Taip pasielgti nebuvome verčiami: jeigu kas norėjo likti su rūbais ar apatiniu trikotažu, tai ir liko. Tačiau man patinka mano kūnas, aš jo nesigėdiju. Visi esame gražūs, nesvarbu, kiek sveriame ir kokios apimties mūsų juosmuo.“
Tiesa, sunku pasakyti, kiek prie kompanijos suklestėjimo prisidėjo savo nuogumu besididžiuojantys darbuotojai, o kiek – puikus reklaminis šou, lydėjęs šią akciją. Juk visą istoriją nufilmavo televizijos kanalas „Virgin 1“ ir parodė „Naked Office“ programoje. Beje, šis dokumentiniu serialu tapęs projektas pasakoja apie didelių korporacijų gyvenimą ir būdus, kaip galima pagerinti komercinių kompanijų darbą. Ir nors nuogaliai biure – tik viena iš „Naked Office“ siūlomų originalių alternatyvų, būtent ji buvo pasirinkta serialui pristatyti ir būtent pagal ją buvo sukurtas reklaminis performansas: praeitų metų gegužę Londone į darbą metro vyko du nuogi vyrai ir dvi nuogos moterys. Avėdami batus ir nešini lagaminėliais nuogaliai lyg niekur nieko plaukė su rytine apstulbusių keleivių minia, ir tik vėliau spaudoje buvo paskelbta, kad tai – reklaminė serialo „Naked Office“ akcija.
Vasario pirmoji – nuogų darbuotojų diena
Vargu ar tokia diena galėjo atsirasti prieš keliasdešimt metų, kai visi darbuotojai nori nenori pėdindavo dirbti į biurus. Tačiau ištobulėjusios komunikacijos leidžia vis daugiau žmonių dirbti namuose, todėl nesvarbu, ką tuo metu vilki – sėdėk nors ir nuogas, vis tiek niekas nemato.
Idėja kilo vienai Dalaso verslo konsultantei, žinoma, dirbančiai namuose. Ji per virtualius socialinius tinklus išplatino raginimą visiems, dirbantiems namuose, švęsti „nuogo darbuotojo“ dieną, t. y. pasidžiaugti tuo, kad nėra įsprausti į darbinės aprangos kodo rėmus. Konsultantės bičiuliai ir draugai žinutę noriai platino toliau. Viskas baigėsi netikėtai net pačiai iniciatorei: idėją palaikančių žmonių buvo daugybė, o dar įdomiau tai, kad tą dieną – vasario pirmąją – jie socialiniuose tinkluose masiškai publikavo savo, nuogų atliekančių darbo užduotis, nuotraukas.
Nuogos akcijos
Norite, kad į jūsų kompanijos organizuojamą akciją dėmesį atkreiptų kuo daugiau žmonių? Truputis nuogo kūno – ir sėkmė garantuota. Na, apie PETA šį kartą nepasakosiu – ši gyvūnų teises ginanti organizacija, atrodo, nieko kito ir nedaro, tik kuria provokuojančias fotosesijas ir vaizdo klipukus. Tačiau nuogališkam virusui neatsispyrė ir kur kas santūresnė britų pagalbos gyvūnams tarnyba RSPCA. Vyresnysis tarnybos inspektorius Johnas Pollockas buvo atviras: „Visada maniau, kad tai gali padėti paskatinti paaukoti daugiau lėšų, jei būtų atlikta skoningai ir tinkamai. Daugumą labdaros kalendorių nuperka moterys, kuriuos sudeda į dovanų kojines, taigi nusprendėme pasitelkti pareigūnus vyrus, kad jie pabūtų pirmojo tokio RSPCA kalendoriaus modeliais. Jeigu idėja pasiteisins ir kalendoriai bus išpirkti, kas žino, galbūt kitąmet vėl tą patį padarysime?“ Taigi kažkas naujo: nuogi, visai ne atletiško kūno vyriškiai, besikarstantys virvėmis, gelbėjantis gyvūnus iš vandens ar nuo didelių aukščių. Taip, RSPCA komunikacijai vadovaujantis pareigūnas buvo teisus sakydamas: „Nors kasmet išleidžiamas ne vienas „nuogas“ labdaros kalendorius, manome, kad šis yra visiškai kitoks.“
