Štai grybų auginimo verslą įkūręs, o šiuo metu ekologinių produktų rinką atrandantis verslininkas Kęstutis Juščius įsitikinęs, norint būti sėkmingu, į žemės ūkį sukti nebūtina. Dabar galimybės atsiveria visai kitoje rinkoje nei nepriklausomybės laikais.
„Jei dabar kas sumanytų pradėti grybų verslą, turėtų 5 metus dirbti vien tam, kad atsipirktų pradiniai nuostoliai. Tačiau yra kitų kompanijų, kur nereikia jokio kapitalo, tik gerų idėjų ir draugelių kompanijos, ir gali startuoti daryti verslą. Su pramonės ūkio šakomis šiai dienai žmogui nuo nulio pradėti yra sudėtinga, bet nebūtina startuoti į pramonę investuoti. Manau, kad šiandien galimybės verslą pradėti yra neblogesnės nei buvo anais laikais“, – sako verslininkas.
Jis prisimena, kad jam kuriant grybų verslą buvo sugriuvęs visas žemės ūkis, už kv. metro kainą mokėjo po 3 lt., šiandien tai kainuotų 90 euro centų. Tikrai juokinga, nes žemės, pastato, už tiek tikrai dabar nebeįsigysi.
„Tai buvo tokie laikai. Tais laikais kažkokia nedidelę prekybą padarius buvo galima nebrangiai nusipirkti pastatų. Šiandien nebėra tokių galimybių nebrangiai gauti pastatų, dėl to ir sudėtingiau startuoti, nesreikia daug investicijų į kapitalą. Visgi matome, kad Vilniuje kuriasi daugybė paslaugų centrų, įdarbinta daugybė žmonių, jie generuoja pridėtinę vertę. Nereikia statyti chemijos fabriko, kad būtinai turėtum verslą, kuris generuoja pridėtinę vertę. Investicijos į žmones, intelektą. Pačios vertingiausios kompanijos šiandien neturi fabrikų, fermų. Ir jie puikiausiai tuo verčiasi. Galimybių laikai yra visada“, – įsitikinęs K. Juščius.
Apačioje pateikiamas turtingiausiųjų žemės ūkio verslininkų TOP. Reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.
Dauguma turtingųjų žemės ūkio atstovų žiniasklaidos dėmesio akiratyje neatsiduria, tad girdėtos gali būti tikrai ne visos pavardės.
Robertas Lapinskas, Dalia Lapinskienė, „Agrorodeo“, po 25 mln. eurų
Lapinskų šeima – vienas pavyzdžių, kaip galima sėkmingai susikrauti milijonus iš žemės ūkio veiklos. R. Lapinskas vadovauja „Agrorodeo“ įmonei, kuri užsiima prekyba augaline žemės ūkio produkcija, baltyminiais pašarų priedais, trąšomis, sėklomis vietinėje bei tarptautinėje rinkose.
Pavadinimas kilo iš ispanų kalbos žodžio rodeo. Įmonės puslapyje aiškinama, kad šis žodis siejamas su kaubojų darbo praktika, kai, siekdami prisijaukinti laukines galvijų bandas Ispanijoje, Meksikoje, o vėliau, ir kitose šalyse, jie turėjo pademonstruoti neeilinius sugebėjimus. „Taigi, „Agrorodeo“ – tai tarsi vienas tų ‘vaqueros’ ankštokoje grūdų rinkos 'rodeo' aikštelėje, siekiantis, kaip ir kiti vietos supirkėjai, kuo ilgiau išsilaikyti 'balne'“, – rašoma įmonės puslapyje.
UAB „Agrorodeo“ įsteigta 2006 m. Įmonė savo produkciją parduoda ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir 27 Vakarų Europos šalyse Pietų Amerikos, Afrikos, Indonezijos bei Rytų regionuose.
Valdas Lebeda, „Lygumų ŽŪB“, „Žvalguva“, 25 mln. eurų
Žiniasklaidoje nešmėžuojantis Valdas Lebeda sugebėjo sukaupti įspūdingą turtą. UAB „Žvalguva“ verslo pasaulyje atsirado dar 1996 metais, o dabar pagrindinė veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba žemės ūkio lauko kultūrų sėklomis, mineralinėmis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, papildomo tręšimo specialiosiomis trąšomis bei sėklų dauginimas ir gamyba.
UAB „Žvalguva“ veikia kartu su įmone UAB „Agrospelta“, kuri buvo įkurta 2001 metais. Pastarosios įmonės veikla yra prekyba derliumi.
Jonas Jagminas, „Agroaves Group“, 35 mln. eurų
Paukštininkyste užsiimantis kooperatyvas „Agroaves group“, jungia Jono Jagmino šeimos įmones. Tačiau šis asmuo gali būti žinomas ir ne dėl sėkmingos verslininko karjeros.
Be žemės ūkio produktų mažmeninės ir didmeninės prekybos J. Jagminas suko ir politikos keliu. Priklausė Šilalės rajono tarybai, 2004–2006 m. Darbo partijai, o 2006–2011 m. LSDP. Ne tik, kad priklausė partijoms, bet ir buvo išrinktas Seimo nariu, tad tuo pačiu buvo ne tik vienas turtingiausių žemės ūkyje, bet ir Seime. Baigęs kadenciją J. Jagminas visas jėgas sutelkė verslo plėtojimui.
Seime verslininkas netruko užmegzti pažinčių. 2012 m. jo žmona Audronė Jagminienė atidarė paukštyno kompleksą Lazdijų rajone. Nuošalaus Krikštonių kaimo publika stebėjosi visi. Mat tuomet į atidarymą sugužėjo ir tuometinis premjeras Andrius Kubilius su žmona bei kiti politikai - Edmundas Pupinis, Kazimieras Starkevičius, Artūras Margelis.
Verslauti Jonui ne visuomet buvo lengva. Ilgą laiką savo verslo plėtrą planavęs Varėnos rajono savivaldybėje, buvęs Seimo narys nebeapsikentė karų teismuose ir prieš porą metų savo planus vystyti gamybą perkėlė į Lazdijus. Ten jam buvo suteikta galimybė užsiimti ne turizmu, kaip numatyta įsigytų pastatų privatizavimo sąlygose, o statyti kiaušinių perinimo inkubatorių. Tuomet jis buvo daugiausiai investavęs verslininkas Lazdijų rajone.
Adomas Balsys, „Lytagra“, 43 mln. eurų
Nors žemės ūkio kooperatyvas įkurtas dar Sovietų sąjungos laikais 1945 metais, tačiau A. Balsiui pasinaudojus palankia situacija nepriklausomybės laikais ir įmonę privatizavus, šiandien koncernas yra ne tik, kad pelningas, bet ir vienas didžiausių Lietuvos žemvaldžių. Pavyzdį A. Balsys ėmė iš Vakarų. Stebėdamas, kaip jie tvarkose žemės ūkyje, įvairias strategijas taikė ir Lietuvoje.
Dabar „Lytagra“ viena stambiausių šalies žemės ūkio technikos prekybos bendrovė. Generalinio direktoriaus vairas perduotas Erinijui Aksomavičiui, tačiau pats A. Balsys išliko „Lytagros“ valdybos primininku.
„Lytagros" grupei priklauso „Klaipėdos Lytagra", „Alytaus Lytagra", Lytagros žemės ūkio bendrovė, „Vilniaus Lytagra", „Panevėžio Lytagra", Latvijos „Lytagra" bei Kuršėnų žemės ūkio bendrovė.
Bendrovės pavadinimui sujungtas lietuviškas žodis „lytėti“ ir lotyniškas „agra“ (žemė). Po privatizacijos bendrovėje dirbo 172 darbuotojai, šiuo metu įmonių grupėje dirba daugiau nei 850 žmonių.
Vidmantas Kučinskas, „Arvi ir ko“, 44 mln. eurų
Vyno mėgėjas bei aistringas jo kolekcionierius savo karjeros kelią pradėjo po įgytos inžinieriaus mechaniko specialybės, dirbdamas meistru fabrike. Vėliau tapo cecho viršininku, o nepriklausomybei atėjus įkūrė siuvimo kooperatyvą. Tačiau pastebėjęs susidomėjimą iš užsienio, žengė eksporto srities link. Taip „Arvi“ verslu tapo trąšų tiekimas.
Dabar „Arvi“ įmonių grupė veikia trąšų, pašarų, cukraus gamybos, mėsos gamybos ir perdirbimo, šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo ir krovinių ekspedijavimo srityse. Prieš keletą metų bendrovė įsigijo ISM ekonomikos ir vadybos universiteto kontrolinį akcijų paketą.
Tačiau meilėje, ne kaip versle. Prieš porą metų skiriantis su žmona Rimgaile, visuomenė spėliojo, ar nekils skandalo dėl turtų dalybų. Visgi audros dėl to nekilo.
Tačiau pernai žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNNT) atlieka tyrimą Rusijos garbės konsului Vidmantui Kučinskui priklausančiose „Arvi“ grupės įmonėse, dėl galbūt neteisėtai išgrynintų didelių pinigų sumų, mokesčių slėpimo ir kitų nusikalstamų veikų.
Pranas Dailidė, „Dojus agro“, 45 mln. eurų
Su Lietuvos nepriklausomybe į verslą žengė ir Pranas Dailidė, kurio įmonė UAB „Dojus agro“ yra viena didžiausių žemės technikos pardavėjų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Iš pradžių įmonė užsiėmė produktų, ypač pieno, importu ir eksportu. Vėliau įsigytas didžiulis ūkis leido susieti verslą su technika. Verslininką pažįstami apibūdina kaip pareigingą, darbštų ir labai atsakingai žiūrintį į savo darbą. Šios savybės verslininkui ir padėjo skintis kelią į sėkmę.
Pats P. Dailidė yra teigęs, kad atitinkamų žinių ar išsilavinimo kaip kurti verslą, Sovietų Sąjungoje nebuvo, tad visko reikėjo mokytis plėtojant nuosavą veiklą, mokantys skaityti įstatymus, suprasti, kokius mokesčius reikia mokėti.
„Tuo metu daug važinėjau po Rytų Vokietiją, todėl tikėjau, kad geriau ne sėkmingai sugriauti fermą, o protingai privatizuoti. Juk kai pats nusipirkau ūkį, rekonstravau senas fermas, mačiau, kad daug ką galima panaudoti. Gyvenime griauti daug proto nereikia. Reikia idėjų ir naujų minčių, kaip ką nors sukurti ir statyti.
Mano nuostata – viską daryti po truputį, bet labai gerai. Žinoma, gali šokinėti nuo vieno darbo prie kito, užsibrėžti ambicingus siekius, bet tokiu atveju vienais metais gali būti labai gerai, o jau kitais gali bankrutuoti ir likti be nieko“, – žurnalui „Veidas“ yra sakęs P. Dailidė.
Šiuo metu P. Dailidė užsiima ne tik savo verslu, bet ir yra žemės ūkio kooperatyvo „Lietuvos pienas” tarybos pirmininkas.
Vilius Kaikaris, „Šiaurės vilkas“, 56 mln. eurų
Joniškietis verslininkas nebuvo itin žinomas iki savo aštrių pasisakymų dėl įvykių Ukrainoje. Tuomet jis pareiškė, kad Lietuvos valdžiai reikėtų nutilti ir pakelti baltą vėliavą, nekeliant konflikto su Rusija.
Toks verslininko noras visiškai suprantamas, nes jo verslas driekiasi ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje. Viešai žinoma, kad Rusijoje verslininkas užsiima ne tik prekyba, bet ir valdo didelius žemės plotus. Dėl užgriuvusios kritikos bangos po jo pasisakymų, verslininkas į politines batalijas daugiau nesivėlė.
Nepriklausomybės laikais įkūręs UAB „Šiaurės vilką“, V. Kaikaris jau antrą dešimtmetį džiaugtis sėkmingai dirbančia įmone grūdų supirkimo, paruošimo, eksporto ir transporto paslaugų srityse.
Bendrovė yra UAB „Maltosa", UAB "SV Transport", ir UAB "SV Servisas" steigėja ir vienintelė akcininkė, o prieš metus verslininkas investavo į pieninės vystymą ir pieno produktų gamybą.
Gintaras Kateiva, „Litagra“, Šiaulių bankas, 50 mln.
„Litagros“ valdybos pirmininkas be žemės ūkio veiklos yra ir didžiausias Šiaulių banko akcininkas. 1991 metais įsteigta „Litagra“, šiandien yra viena didžiausių žemės ūkio sektoriaus bendrovių. Įmonių grupės įmonių veikla apima pirminę augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos gamybą, grūdų perdirbimą ir paslaugas žemės ūkiui, įmonių valdymą ir konsultavimą, investicijas.
Grupės įmonės teikia paslaugas žemės ūkiui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Kęstutis Juščius, „Baltic Champs Group“, „Agrowill Group“, 92 mln. eurų
Kuklus, tačiau atkaklus verslininkas. Kodėl kuklus? Todėl, kad pokalbio metu tikina, jog tikrai dar nevaldo vienos sėkmingiausių kompanijų bei nėra tiek nuveikę, kad galėtų pūsti žandus.
1995 m. Vilniaus universitete įgijęs verslo administravimo bakalaurą, 1994–1997 metais K. Juščius pradėjo vystyti grybų auginimo verslą. Ir štai jau 2002 m. įmonė tampa didžiausia grybų augintoja Baltijos valstybėse, o jam skiriamas Baltijos grybų karaliaus titulas. Tačiau įmonės veikla tuo nesistoja. Prieš porą metų, 2014 – aisiais UAB „Baltic Champs“ perėmė žemės ūkio bendrovės „Agrowill Group“ kontrolinį akcijų paketą.
Visai neseniai „Agrowill Group“ paskelbė keičianti prekinį ženklą ir tapo „Auga Group“ bei pasuko ekologinio verslo keliu. K. Juščius tv3.lt portalui pasakoja, kad pagrindinis iššūkis atėjus iš grybų į „Auga“ grupę, įveikti praeityje, finansinės krizės metu sukauptas problemas.
„Dabar turime gerą platformą, praktiškai visuose Lietuvos regionuose yra įmonės, kur dirba per tūkstantį žmonių. Ant šios platformos statome unikalų žemės ūkio modelį. Vietoje chemijos, naudojame inovatyvias priemones. Stengiamės gauti derlių, bet tuo pačiu padaryti ir tai, kad augtų augalai, o ne piktžolės. Susiduriame tiek su gamybiniu, tiek su technologiniu iššūkiu. Anksčiau neprekiavome ekologiška produkcija, parduodavome grūdus tiesiog supildami į bendrą katilą laive. Nesirūpindavome, kur produkcija išeina. Šiandien reikia ir sumalti, pagaminti miltus, surasti užsienio rinkose vietos mūsų produktams“, – sako K. Juščius.
Verslininkas pastebi, kad kiekvienais metais apie 8 proc. auga ekologiškų produktų vartotojų ratas, tad ūkininkai tam ruošiasi – didėja ekologiškų produktų plotai ir Lietuvoje, ir Europoje. Stengiamasi išlaikyti augančią paklausą.
Darius Zubas, „Linas Agro Group“, „Mestilla“, 125 mln. eurų
Didžiulė žemės ūkio kompanija „Linas Agro“ sutelkta panevėžiečio D. Zubo rankose. Žiniasklaidai verslininkas yra teigęs, kad reikia gyventi ten, kur dirbi. Dėl to sostinė jo nesuviliojo.
„Verslas – tai žmonės. O žmonės Vilniuje nėra kuo nors pranašesni už žmones Panevėžyje“, - 2013 m. verslininkas sakė „Aukštaitijos verslui“.
1991 metais verslininkas įkūrė pirmąją savo įmonę ir veiklą pradėjo nuo lietuviškų rapsų eksporto į Vakarų Europą. D. Zubui itin padėjo mokyklos laikais įgytos anglų kalbos žinios, kurios leido užmegzti prekybos pažintis su užsienio šalimis.
Dabar kontroliuojanti bendrovė AB „Linas Agro Group“ Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Danijoje konsoliduoja 37 įmones. Grupėje dirba virš 2 100 darbuotojų. AB „Linas Agro Group“ valdomos įmonės užsiima prekių ir paslaugų tiekimu žemės ūkiui, žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimu, maisto produktų gamyba, tarptautine prekyba žemės ūkio produkcija.
Be to verslininkas turi ir kitų įmonių akcijų. Pavyzdžiui, „Mestillos“, kuri atsakinga už biodegalų gamybos verslą.
Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncernas“, 145 mln. eurų
Turtingiausias žemės ūkio srities verslininkas, pasisekimo sulaukė ne tik versle, bet ir politikos pasaulyje. Šiemet jo pirmininkaujama partija „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“ gavo 56 mandatus ir teisę formuoti valdančiąją koaliciją. Tikriausiai be vargo R. Karbauskis būtų galėjęs gauti ir premjero postą, tačiau šis patikėtas bendrapartiečiui Sauliui Skverneliui.
Tiesa, nors prasideda įtemptas laikotarpis politinėje veikloje, R. Karbauskis nežada atsisakyti verslo. O ir turtų savo, sako neskaičiuojantis. Jam priklauso „Agrokoncerno grupės“, „Naisių vasaros“, „Ūkininko patarėjo“, „Šiaulių agrokoncerno“, „Agrokoncerno“, „Corporation mobiliaria del Baltico“, „Agrokoncerno grūdai“ akcijos, be to yra dalininkas ŽŪB „Bridai“.
Žemės ūkio verslų konsultantė: anksčiau sąlygos žemės ūkio verslui buvo palankesnės
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Verslo ekonomikos skyriaus vadovė Vaida Gomoliauskienė įsitikinusi, dabar sukurti tokį verslą, kokį turi šie didieji verslininkai – praktiškai neįmanoma.
Visų pirma, anksčiau buvo palankesnės žemės įsigijimo sąlygos. Ir ne tik dėl kainos.
„Žinoma, žemė neturėjo vertės kažkuriuo laiku, jos kaina žema, daug laisvos ir jos apskritai niekas nevertino. Kas pamatė šitą nišą ir anksčiau sugalvojo pasirūpinti žeme, tas turėjo pagrindinį kapitalą vystyti verslui. Šiai dienai viena iš didelių problemų startuojant šitame versle yra žemės trūkumas. Visa galima žemė ir naudinga ūkininkavimui jau yra paimta kitų žemdirbių. Nėra laisvos žemės. Žemės kaina labai ženkliai šoktelėjo ir ne kiekvienas gali lesti sau tai padaryti. O verslą pardedantis asmuo turi ribotas paskolos galimybes, nes neturi garanto kažką užstatyti bankui“, – sako pašnekovė.
Tad neveltui žemės ūkis laikomas šeimos verslu. Žemės ūkio toliau vysto tie, kurie jį paveldi. Nes net ES parama, kuri turėtų skatinti jaunuosius ūkininkus, savo sąlygomis kelia tas problemas, kad ne visi turi pakankamai žemės, jog ją gautų.
„Dabar nuo nulio pradėti paprastam žmogui, praktiškai misija neįmanoma. Net įstatymas dabar draudžia įsigyti žemę nesant ūkininku, fiziniui asmeniui. Tai šeimos verslo tęstinumas ir paprastai praktika tokia, kad verslus perima vaikai ir toliau tęsia, plėtoja ar specializaciją keičia. Net šeimose būna keli skirtingi ūkiai skirtingų specializacijų. Bet kapitalas turi būti. Šiai dienai taip paprastai verslo nepradėsi“, – sako LŽŪKT verslo ekonomikos skyriaus vadovė.
Pasak jos, šiandien didelį gamybos mastą pasiekę žemvaldžiai yra konkurencinėje rinkoje daug stipresni, nes gali pasiūlyti parankesnes kainas.
„Konkurencija tikrai arši dėl žemės. Vyksta kova. Jei dar yra žmonių, fizinių asmenų, kurie nuomoja žemę ir sugalvoja ją parduoti, tai vyksta viskas aukciono būdu ir pranašumą turi tas, kuris generuoja daugiau pinigų“, – sako kalbinta pašnekovė.
Dar vienas faktorius padėjęs išaugti dabartiniams ūkiams – pirmoji ES parama gauta dar 2000 metais. Tie, kurie nebijojo rizikuoti ir strategiškai žiūrėjo į priekį, šiandien turi stiprias įmonės. Ir augti nesustoja.
„Didžiosios įmonės plečiasi, žiūri poreikius, tiria rinką. Mato valstybės politiką, ES politiką link kur einama, strategines kryptis, klimatų kaitos prioritetus, ekologijos iškėlimą ir t.t. Ir jiems tai leidžia daryti jų finansinės galimybės. Tas, kuris turi didelius pinigų srautus, nes tai reikalauja ir investicijų“, – pasakoja V. Gomuliauskienė.
