Prieš keletą metų socialiniame tinkle „Facebook“ Viktorija pradėjo rašyti savo blogą, pavadinimu „Maistaholikė“. Moteris patikina, daug daugelis ją žino iš šio slapyvardžio, o savo vardu ji komunikuoja retai.
„Kadangi man 41-eri, gyvenau įvairiose santvarkose – net ir tada, kai visi turėjo atitikti tam tikrus standartus. Tie žmonės, kurie išskirdavo iš pilkos masės išvaizda, elgesiu, pomėgiais, jie buvo neįprasti“, – pokalbį pradeda Viktorija.
Viktorija pasakoja, kad jos tėvai nėra stambūs, o pati moteris nebuvo maisto mylėtoja, bet nuo vaikystės jau turėjo viršsvorio. V. Simutis neslepia, kad jau pradinėse klasėse suprato, jog dėl to išsiskiria iš kitų klasės narių.
„Aš tiesiog tokia gimiau, o tais laikais nebuvo atitinkamo auklėjimo ar visuomenės palaikymo, kad buvimas kitokiu yra gerai. Jei suprasdavai, kad kažkuo išsiskiri, kiti žmonės taip pat palinksėdavo galva ir tau pritardavo.
Noriu akcentuoti, kad didelių patyčių nesu patyrusi, tačiau kaip ir dabar, seniau jos taip pat egzistuodavo.
Kai tu numeti svorio, visi pakomentuoja kaip išgražėjai, o kai priaugi – į akis komentuoja tik nekultūringi žmonės, o kultūringi viską sako už akių“, – pasakoja Viktorija.
Komentarai apie išvaizdą – skaudina
V. Simutis pasakoja, kad komentarai apie išvaizdą turėjo daug įtakos psichologinei būsenai: „Kai išgirsti įvairius komentarus, sukiesi rate, kad kai esi storas – esi nepakankamas ir turi kažką keisti, o jei esi plonas – tu gražus ir sulauksi komplimentų.“
Viktorija neslepia, kad dabar aplink save susikūrė burbulą, kuriame džiaugiasi gyvenimu sostinėje. Moteris mano, kad šiais laikais yra lengviau sutikti kitos tautybės, rasės žmogų, todėl žmonių požiūris į juos yra pakantesnis: „Dabar buvimas kitokiu nebėra minusas.“
V. Simutis pasakoja, kad į standartinio svorio rėmus, save spaudė iki 35-ių metų. Per visą savęs pažinimo kelionę, moteris išbandė įvairiausių svorio metimo būdų.
„Tuo metu buvo labai populiaru skaičiuoti kalorijas: suvalgydavau 700, o kartais net 400 kalorijų per dieną. Taip pat tuo metu sportuodavau, tad man puikiai vizualiai pavyko atsikratyti nepageidaujamų kilogramų“, – pasakoja Viktorija.
V. Simutis neslepia, kad staigus svorio metimas sukėlė nepageidaujamų sveikatos problemų: „Man pasisekė, kad neįvyko drastiškų pasekmių, tačiau buvo pradėję slinkti plaukai.“
Skrandžio mažinimo operacija – paskutinis bandymas save pakeisti
Viktorijos paklausus, kur rasdavo tokio tipo dietas, ji atsako, kad dietos planus sugalvodavo pati, atsižvelgdama į įvairių pramonių, susijusių su stereotipiniais grožio standartais pasiūlą: „Gražaus kūno kulto pramonė daro didelį efektą žmonėms – tuo tarpu ir man.
Kai numeti kilogramus, supranti, kad esi fainas ir atrodai kaip kiti, bet kilogramai sugrįžta – 3 kartus esu numetusi 30 kilogramų. Tada pradėjau galvoti ką daryti. Jaučiausi taip, kad bėgu link horizonto, o horizontas nuo manęs vis tolsta.“
Moteris neslepia, kad skrandžio mažinimo operacija buvo paskutinis jos bandymas kažką pakeisti. Viktorijos teigimu, bet kokia operacija yra labai individualus dalykas: stebuklo tikėtis nereiktų.
„Tada tikėjau stebuklu ir kad spragtelėjus pirštais, viskas pasikeis, deja. Tai reikalauja pastangų ir nusiteikimo. Negaliu sakyti, kad operacija man nepadėjo: kažkiek padėjo, o po to nebepadėjo – šiai dienai aš vis dar esu apkūni. Jeigu kažko nori, visada gali tai pasiekti. Klausimas: ar tai, ko nori, yra tai, ko nori pats žmogus?“, – sako ji.
Moteris pamilo savo kūną
Viktorija pasakoja, kad jai pavyko pakeisti požiūrį į savo kūną, tačiau tam reikėjo daug valandų savianalizės. V. Simutis atskleidžia, kad jai padėjo supratimas, kur yra problema, kodėl siekia tikslo bei viešasis kalbėjimas.
„Numesti svorio nėra neįmanoma – įdėję pakankamai pastangų tai gali padaryti visi. Tačiau taip pat suvokiu, kad visuomenės požiūris į stambesnį žmogų nėra logiškas, todėl neverta siekti standartų.
Standartus daro gamykloje ir tuomet produktas atitinka aprašymą. Visa kita aplink mus yra absoliučiai nestandartiška: žmonės yra skirtingi. Gamtoje taip pat yra tiek stirnos, tiek drambliai, tačiau jie vis tiek atranda savo privalumus, žino trūkumus – įvairovė vienas iš pasaulio kertinių dalykų.
Kai supranti, kad bandai eiti prieš savo prigimtį ir bandai būti tuo, kas nesi, eikvoji per daug savo energijos, tai atsiliepia santykiuose su šeima, savivertėje, neatliktuose darbuose. Tada sustoji ir supranti, kad savo kūną turi prižiūrėti, juo rūpintis.
Dabar aš sportuoju, žiūriu ką valgau, bet nebealinu savęs, kad atitikčiau kažkokį dydį – tai susitaikymas su savimi“, – patirtimi dalijasi moteris.
Viktorija pasakoja, kad dažniausiai spaudimas ateina ne iš aplinkos, o iš mūsų pačių. Moteris sako, kad aplinka mums gali daryti tiek įtakos, kiek leidžiame patys.
„Kitu atveju, mes stengiamės patikti žmonėms, kurie mums nepatinka. Manau, tai gali būti apibūdinama vienu žodžiu: branda. Jeigu užsiimi savianalize ir stengiesi save pažinti, rasi kelią į save ir išmoksi priimti gyvenimą iš pozityvios pusės.
Kūno priėmimas nėra kažkas išskirtinio. Jeigu kaip ir bet kurioje gyvenimo situacijoje blogai jautiesi, ieškai pagalbos, kad pasijaustum geriau. Mes galvojame, ką kiti apie mus pagalvos, tačiau kiti apie mus negalvoja. Vienintelis žmogus, kuriam galime norėti įtikti esame patys“, – sako V. Simutis.
Efektyvus nutukimo gydymo būdas
Anksčiau apie tai, ką gali chirurginis nutukimo gydymas – skrandžio mažinimo operacija, buvo kalbama medicinos aktualijų ir sveikatos laidoje „Sveikas rytojus“, plastikos chirurgo med. m. dr. Vyginto Kaikario rubrikoje „Sveikas grožis“.
Laidoje medicinos mokslų daktaras V. Kaikaris ir jo kolega Vitalijus Eismontas pasakojo, kodėl kai kuriems žmonėms nepadeda dietos bei aktyvi veikla ir kada reikėtų pradėti galvoti apie chirurginį problemos sprendimą – skrandžio mažinimo operaciją bei ko po jos tikėtis.
Bariatrinės, arba kitaip nutukimo, chirurgijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras V. Eismontas laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo, jog bariatrinė chirurgija yra išties efektyvus nutukimo gydymo būdas, tačiau jo turėtų būti imamasi tik tada, kai svorio atsikratyti nepavyksta jokiu kitu būdu. Operacija, kurios metu yra sumažinama skrandžio talpa, yra nesudėtinga bei užtikrina norimus rezultatus.
Šiuolaikinės pilvo chirurgijos specialistai dažniausiai atlieka vieną iš dviejų skrandžio mažinimo operacijų. Skirtumas tarp jų yra tas, kad vienos operacijos metu yra visiškai pašalinama kairioji skrandžio pusė, o kitos – ne.
„Dažniausiai atliekama yra vadinamoji vertikali skrandžio rezekcija, arba vamzdelio tipo operacija, kurios metu skrandis yra padalinamas dvi dalis: į mažąjį skranduką, kuris yra vamzdelio formos, iki 100 mililitrų talpos, ir didįjį skrandį, kuris po operacijos yra pašalinamas iš pilvo ertmės.
Antras pagal populiarumą operacijos tipas yra vadinamoji skrandžio apylanka, kurios metu skrandis taip pat yra padalinamas į dvi dalis: mažąjį skranduką, kurio talpa iki 50 mililitrų, jis jungiasi su plonąja žarna, o vėliau, plonoji žarna dar sujungiama tarpusavyje. Lieka didysis skrandis, kuris iš organizmo šalinamas nėra“, – pasakojo bariatrinės chirurgijos gydytojas V. Eismontas.
Jau per pirmąjį mėnesį po skrandžio mažinimo operacijos numetama apie 12-20 kilogramų svorio. Tai priklauso nuo individualaus kūno masės indekso. Dažniausiai svoris krenta per pirmus metus, bet taip pat kilogramai tirpsta ir antrus bei trečius metus.
Įdomu tai, kad po operacijos dauguma pacientų nebejaučia besaikio alkio jausmo, tačiau geras apetitas išlieka. Todėl, atlikus skrandžio mažinimo operaciją, žmogus apetito nepraranda, bet nebejaučia besaikio alkio jausmo. Valgoma mažiau, o tai padeda žmogui nepersivalgyti.
