Jo manymu klimato kaita tikrai vyksta, todėl svarbu prisitaikyti. Didžiausias grėsmes sveikatai kelia kylančios karščio bangos.
„Yra duomenų, kad karščio bangos turi didelę įtaką žmonių mirtingumui ir sergamumui. 2003 metais karščio bangos lėmė reikšmingą mirčių skaičiaus padidėjimą Vokietijoje ir likusioje Europoje”, – sakė prof. Andreas Matzarakis,. iš biometeorologinių tyrimų centro, Freburgo universitete.
Manoma, kad dėl klimato kaitos karščio bangų intensyvumas ir dažnumas tik padidės, tai lems padidėjusių mirčių skaičių.
Rizikos grupės
Didžiausia grėsmė sveikatai, dėl karščio bangų, kils pagyvenusiems žmonėms, lėtinėmis ligomis sergantiems, labai mažiems vaikams bei socialiai izoliuotiems žmonėms. Tačiau paveikiama ir visa visuomenė.
Po 2003 metų kaitrų dauguma Europos orų prognozių centrų pradėjo teikti įspėjimus dėl karčio, kuris yra pavojingas sveikatai. Jie panaudoja orų prognozes, kad galėtų numatyti tam tikrą periodą, kuomet šiluma bus pavojinga žmonių sveikatai.
Vokietijos sistemos, kurios įspėja apie karščius yra paremtos terminiu indeksu (juntamąja temperatūra) bei kitais kriterijais, kuomet yra reikalinga – paskelbiamas įspėjimas.
Ką reikia daryti?
Kuomet lauke itin karšta svarbu:
Gerti daug vandens. Nedirbti lauke, mažiau judėti. Tinkamai apsirengti.
Jutiminė temperatūra
Yra žinoma, norint žinoti, koks iš tiesų poveikis sukeliamas žmogaus sveikatai, negalima remtis vien tik oro temperatūra. Juolab, žinant, kad tarp žmogaus kūno ir jo gyvenamosios vietos visuomet vyksta energijos mainai, kurie vyksta per trumpųjų ir ilgųjų bangų spinduliavimą, taip pat per kvėpavimą, prakaitavimą ir kitus energijos srautus.
Todėl sudarant prognozes atkreipiamas dėmesys į meteorologinius parametrus: oro temperatūrą, vėjo greitį, drėgmę, ilgųjų ir trumpųjų bangų spinduliavimą. Taip pat ir į fiziologinius duomenis: kūno ir odos temperatūrą, odos drėgmę, medžiagų apykaitos greitį, aprangą.
Kiekvienas žmogus karštį ištveria skirtingai, dėl jo sudėjimo, amžiaus. Apskaičiuodami karščio pavojų vokiečiai naudojasi standartinio žmogaus pavyzdžiu, žinomu kaip Klima - Michel, tai žmogus kurio ūgis 1,75, o svoris 75 kg.
Svarbu ir vieta, kurioje esate, nes mieste karščio bangas ištverti visuomet sunkiau, nes ten susidaro šilumos sala, kurioje ne tik dienomis, bet ir naktimis yra keliais laipsniais šilčiau nei užmiesčiuose.
Trumpa aklimatizacija ir nakties sąlygos
Vasaros metu žmonės natūraliai, palaipsniui pripranta prie temperatūros ir aklimatizuojasi. Jie pripranta prie karščio ir jaučia mažesnį stresą. Todėl vokiečiai, skelbdami apie karščio bangas bei kaitrą taip pat remiasi ir buvusiomis trisdešimčia dienų. Slenkstis, kai peržengiama riba, kuomet šiluma jau tampa nebemaloni kiekviename Vokietijos regione yra skirtinga, pvz, vasaros metu daugiau karštų dienų būna pietų Vokietijoje, nei šiaurės.
Per ilgai trunkančias karščio bangas, kuomet ir naktimis yra karšta, galima pajusti dar stipresnę šilumos apkrovą, todėl nakties temperatūra taip pat yra labai svarbi.
Įspėjimai pateikiami kiekvienam rajonui, atsižvelgiant į jo kriterijus. Pateikiama informacija kiek dienų truks karščio banga.
Įspėjimai yra generuojami pagal kasdienes orų prognozes, kuomet jas peržvelgia ir papildo biometeorologinės prognozės.
Todėl karščio banga gali būti skelbiama, nors oro temperatūra nesiekia 30 laipsnių.
Tokia sistema padeda išvengti mirties atvejų. Ji naudojama nuo 2005 ir rezultatai jau matyti, nes mirčių skaičius sumažėjo.
