„Dažniausiai maži vaikai vaikšto išsitiesę ir pasitempę, nes nori matyti tai, kas yra aukštai – jiems viskas įdomu, o paaugliai dažnai ateina pasilenkę, susikūprinę ir nudelbę akis į telefonus. Tokių būna ne tik paauglių, bet ir suaugusiųjų“, – pastebi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.
Darniai dirbantys raumenys padeda išlaikyti kūną stabilų įvairiose padėtyse – sėdint, stovint, vaikštant, bėgiojant. Todėl taisyklinga laikysena labai svarbi tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai, nors daugelis žmonių neskiria jai dėmesio ir sprendimų ieško tik tuomet, kai pajunta įtampą ar net skausmą.
Vaikščiojimas susikūprinus, neteisinga sėdėsena prie kompiuterio ekrano, kai galva būna pakreipta į priekį ir kiti įpročiai gali būti raumenų, kaulų ir sąnarių problemų priežastis, taip pat dėl to prastėja kvėpavimas ir kraujotaka.
Svarbu pastebėti kuo anksčiau
Kaip sako „Eglės sanatorijos“ vyriausioji kineziterapeutė Lina Žukauskienė, labai svarbu yra kuo anksčiau pastebėti problemas ir koreguoti laikyseną, nes neteisingi įpročiai formuojasi dar nuo mažų dienų, rašoma pranešime spaudai.
„Vaikystėje ir paauglystėje vyksta spartus kaulų augimas, raumenų formavimasis, todėl būtina stebėti būtent vaikų laikyseną. Reikia skatinti fizinį aktyvumą, pasirūpinti ergonomiškais baldais, atkreipti dėmesį, kaip vaikas nešioja kuprinę. Kuprinės petnešos turi būti deramai sureguliuotos, kad svoris tolygiai veiktų abu pečius.
Ydinga laikysena gali būti tokia, kad vienas petys yra aukščiau, kitas žemiau, vaikas susikūprinęs, galva palinkusi į priekį. Dėl silpnų pilvo raumenų jis gali būti išsikišęs, rankos nusvirusios žemyn.
Tokia kūno padėtis gali lemti netaisyklingą laikyseną – į vidų gali pasisukti keliai, išsivystyti plokščiapėdystė. Be to, pastarieji požymiai irgi prisideda prie netaisyklingos laikysenos formavimosi“, – aiškina kineziterapeutė.
Kai vien mankštos jau nebegelbsti
Daug laiko praleidžiant nuleidus galvą, gali susiformuoti ir kupra, kuri, anot L. Žukauskienės, yra užsistovėjusi limfa. Jos formavimosi priežastimi gali būti ir kiti veiksniai – per didelis kūno svoris ar netinkama pagalvė.
Norint išvengti kupros yra taikomi specialūs pratimai pečių juostai, tempimo pratimai, naudojami masažo kamuoliukai aktyvuoti pečių juostą.
Netaisyklingos laikysenos pasekmės taip pat yra ir nugaros bei kaklo skausmai, dėl padidėjusios raumenų įtampos susiformuoja patologinės stuburo deformacijos, iš kurių bene žinomiausia yra skoliozė – stuburo išlinkimas į šonus.
Skoliozė gali būti tiek įgimta, tiek įgyta po traumų, nors 80 proc. atvejų sudaro idiopatinė skoliozė, kurios atsiradimo priežastis nėra aiški. Vien mankštos sutvarkyti laikysenos negali, nors jos yra labai svarbios, kadangi sustiprina giliuosius raumenis ir užkerta kelią dar didesnėms problemoms.
„Gydant skoliozę pagrindinis tikslas yra stabdyti jos progresavimą. Labai svarbu, kokio amžiaus ji nustatoma. Kuo anksčiau pastebimos laikysenos problemos ir pradedamas gydymas, tuo rezultatai būna geresni.
Būtina derinti gydomąją mankštą su kitomis procedūromis, stiprinančiomis giliuosius raumenis – masažais, specifine raumenų elektrostimuliacija nugaros, liemens raumenims ir plaukiojimas baseine. Efektą galima pastebėti jau po dviejų savaičių, žinoma, priklausomai nuo ligos laipsnio“, – tvirtina vyriausioji kineziterapeutė.
Reikalingi ir mineralai bei vitaminai
Vaistininkė S. Korbutaitė tvirtina, kad pacientams kilus klausimų dėl laikysenos pirmiausia siūloma pradėti sportuoti ir sutvirtinti nugaros raumenis, tačiau nereikėtų pamiršti ir reikiamų vitaminų bei mineralų.
Būtina atkreipti dėmesį, kad augančių vaikų organizmams svarbus ir tinkamas magnio, kalcio bei vitamino D kiekis, kuris turi didelės įtakos skeleto sandarai.
Kalcis būtinas kaulų ir dantų mineralizacijai, stiprinimui ir vystymuisi, jis dalyvauja nervų ląstelių veikloje, reikalingas kraujo krešėjimui, širdžiai ir kraujagyslėms, nes reguliuoja širdies susitraukimų dažnį bei jėgą.
Atitinkamai magnis turi daug įtakos siekiant palaikyti raumenų susitraukimus ir atsipalaidavimus, jis gerina ir kalcio pasisavinimą, yra svarbus širdies veiklai ir kraujagyslėms bei nervų sistemai, nes padeda sumažinti stresą ir gerina miego kokybę.
Tuo tarpu vitaminas D padeda palaikyti normalią kalcio ir fosforo pasisavinimą, turi daug įtakos nervų ląstelių vystymuisi, emocinei būklei ir nuotaikai, imuniteto stiprinimui.
„Šie mineralai ypač svarbūs ir augimo šuolių metu. Juk jų metu vaikai net gali skųstis kaulų ir sąnarių skausmu“, – teigia vaistininkė S. Korbutaitė.
