Apie P. Mamonovo hospitalizaciją ir jam diagnozuotą COVID-19 buvo pranešta liepos 1 dieną. Jis dvi savaites išbuvo dirbtinai sukeltos komos būklės, prijungtas prie plaučių vėdinimo aparato vienoje Maskvos ligoninėje.
1982 metais P. Mamonovas įkūrė roko grupę „Zvuki Mu“ ir ilgainiui tapo įtakingu pogrindinės popkultūros scenos veikėju. Jis sulaukė platesnio pripažinimo, kai Sovietų Sąjungoje 9-ojo dešimtmečio pabaigoje buvo panaikinti suvaržymai rokui ir alternatyviajai kultūrai, įgyvendinant tuomečio lyderio Michailo Gorbačiovo inicijuotas reformas.
P. Mamonovas dar labiau išgarsėjo kaip aktorius. Dešimtajame dešimtmetyje jis sukūrė virtinę vaidmenų kino ir teatro projektuose. Giliai paniręs į religiją, jis 10-ojo dešimtmečio pabaigoje persikėlė gyventi į vieną atokų kaimą ir paliko kultūros sceną. Vis dėlto P. Mamonovas triumfuodamas sugrįžo kaip aktorius, suvaidinęs uolų rusų ortodoksų vienuolį 2006 metų Pavelo Lungino filme „Sala“ (Ostrov), taip pat Rusijos carą Ivaną Rūstųjį 2009 metų P. Lungino filme „Caras“ (Car).
2019 metais P. Mamonovas patyrė širdies smūgį ir buvo operuotas. Užuojautos laiške P. Mamonovo šeimai Rusijos kultūros ministrė Olga Liubimova gyrė šį „ryškų, charizmatišką ir stiprų“ veikėją. Kol kas nebuvo paskelbta, kaip vyks atsisveikinimas su velioniu ir kur jis bus palaidotas.
