Seimas antradienį priėmė Išmokų vaikams įstatymą. Balsavo 96 Seimo nariai. Už balsavo 80 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 15. Jei jam pritars prezidentė, nuo Naujųjų metų kiekviena šalies šeima galės prašyti po 30 eurų kiekvienam jų auginam vaikui iki 18 m. arba iki 21 m., jei atžala mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, dabar papildomam neapmokestinamajam pajamų dydžiui (PNPD) ir vaiko pinigams išleidžiame 109,4 mln. eurų. Naujoji vaiko pinigų sistema iš biudžeto pareikalautų 231,6 mln. eurų.
Padės sprendžiant nelygybę
Naujoji sistema leis išspręsti prastą perskirstymą ir nelygybės problemą, tikina LVŽS narys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas.
„Visų pirma, mes didinsime perskirstymą. Kaip žinote, socialinės apsaugos sistemoje mes išleidžiame vieną mažiausių Europos Sąjungos biudžetų, mes turime struktūrinę perskirstymo problemą Lietuvoje. <...> Kalbėdami apie socialinę apsaugą, socialinę politiką, labai dažnai painiojame nelygybę su skurdu. Vis dėlto nelygybės problema yra svarbiausia ir mes šiuo pirmu žingsniu ją spręsime“, - žurnalistams Seime kalbėjo T. Tomilinas.
Anot, T. Tomilino, nors tiek vaiko pinigai, tiek PNPD siekia tuos pačius 30 eurų, pastarąja lengvata negalėjo naudotis visos šeimos.
„Mes faktiškai turime vaiko pinigus per PNPD, bet ja pasinaudoti mažas pajamas gaunančios šeimos tiesiog negali. Pirmu žingsniu mes sulyginame visus Lietuvos vaikus ir atsikratome situacijos, kai dalis šeimų yra diskriminuojamos“, - sakė parlamentaras.
T. Tomilinas pripažįsta, kad lengvata dirbančioms šeimoms yra geras įrankis, tačiau ji turėtų išlikti tik, jei vaiko pinigai nedidės, o S. Skvernelis yra minėjęs, kad valstiečių tikslas vaiko pinigus padidinti iki 100 eurų.
Neigia gajausius mitus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotas įstatymas netruko apaugti mitais. Keli jų – kad išmokos prašytojus ims lankyti socialiniai darbuotojai, kad teks pildyti specialius prašymus. Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Eitvydo Bingelio, naujuoju įstatymu nebus kuriamos perteklinės procedūros
„Kreiptis dėl vaiko pinigų žmogui reikės tik vieną kartą iki vaikui sukanka 18 m. arba 21 m., jeigu vaikas mokosi. Taip, pinigų reikės paprašyti. Reikės sistemoje suvesti savo vardą, pavardę ir banko sąskaitos numerį, kad to paprašytumėte. Bet, man atrodo, tai yra labai normali forma. PNPD irgi turėjome prašymą parašyti“, - žurnalistams sakė E. Bingelis.
Besibaiminančius, kad išmokos prašyti bus galima tik turint elektroninį parašą, viceministras ramina – prašymą užregistruoti galėsite per elektroninę bankininkystę, elektroninį parašą ar kitokias elektroninio atpažinimo sistemas. Tuo tarpu į savivaldybes dėl išmokos galima kreiptis raštu pagal deklaruotą arba faktinę gyvenamąją vietą ir pateikiant savo asmens dokumentą.
Socialiniai darbuotojai taip pat neketina belstis į kiekvieno, paprašiusio skirti išmoką, duris.
„Visa socialinės apsaugos sistema veikė kaip veiks. Yra socialinės rizikos šeimos, kurioms reikia papildomos pagalbos, socialinio darbuotojo aktyvesnio buvimo. Tačiau neturint jokio precedento tikrai nebus taip, kad ateis socialinis darbuotojas, pasibels ir klaus, kur išleidote tuos 30 eurų“, - teigė E. Bingelis.
Taip pat naujojoje sistemoje numatoma, kad „pinigai keliaus paskui vaiką“. Vadinasi, jei vaiko globa bus perduota seneliams, globėjams ir kt., vaikas vis tiek gaus išmoką.
Prognozuoja išlaikytinių kartą
Tačiau banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė siūlo pamąstyti, ko siekiama naująja sistema – finansiškai skatinti šeimas ar suponuoti, kad vaikai užtikrins papildomas pajamas.
„NPD yra daug efektyvesnė paskata dirbančioms ir besistengiančioms šeimoms. Nes šiuo atveju, kuomet yra įdedama ta parama nepriklausomai nuo asmenų pajamų, o priklausomai nuo vaikų, tai gali susidaryto toks iškreiptas suvokimas, kad kiekvienas papildomas vaikas gali atnešti pajamų. Asocialiems namų ūkiams tai gali tapti vos ne pajamų šaltiniu“, - tv3.lt kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Analitikė taip pat pastebi, kad naujoji sistema gali išugdyti išlaikytinių kartą, bet tokiems sprendimams mes „esame per daug nepasiturinti šalis“.
„Galbūt šiek tiek yra klystkelis, nes vis tik aš suprantu, kad daugiavaikes šeimas reikia remti, bet ta parama turi būti tikslinė, o ne visa apimantys sprendimai, kurie gali šiek tiek iškreipti teisingumą ir tą suvokimą. Nes mes norime demografiją ne bet kokia kaina didinti, o kurti kuo stipresnę viduriniąją klasę, kuo stipresnius namų ūkius ir kuo stipresnes šeimas, kurios būtų pajėgios pačios pasirūpinti savo vaikais“, - nuogąstavo pašnekovė.
Nors šalyje šiuo metu išgyvename ekonominio pakilimo metą, I. Genytė-Pikčienė primena, kad pakilimas nėra amžinas ir vėliau gali tekti galėtis dėl šiuo metu išdalintų paramų.
„Dalinti ir pildyti tokius pažadus šiuo metu yra itin palanku ir lengva. Bet ta situacija nebus visą laiką. Ir, mano manymu, pasikeitus mikroekonominei terpei, gali būti pakeitimų ir priešingų, prasidėti mažinimas ir panašiai. Mano akimis, tai nėra toks sprendimas, kuris būtų panacėja šioje situacijoje. PNDP buvo efektyvesnis būdas“, - teigė analitikė.
