Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas planuoja, kad 15 aukštųjų mokyklų būtų sujungtos į vieną bendrą universitetą, taip mokyklas paverčiant akademijomis.
Į grupę kviečiamas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), Klaipėdos universitetas (KU), Šiaulių universitetas (ŠU), Lietuvos sporto universitetas (LSU) ir ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Kauno kolegija (KK), Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK), Šiaulių valstybinė kolegija (ŠVK), Kauno technikos kolegija (KTK), Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK) ir Panevėžio kolegija (PK).
KTU: grandiozinis mokyklų jungimo planas
KTU rektorius Petras Baršauskas teigia, kad džiaugiasi Vyriausybės tikslais imtis ilgai atidėliotos aukštojo mokslo pertvarkos. „Vienas pirmųjų reformos žingsnių – suformuoti aiškią, konkrečiais principais paremtą viziją, ko šia pertvarka siekiama, kaip optimizacija turėtų vykti. Į šį procesą buvo įtrauktos ir suinteresuotos šalys – universitetai, kolegijos, verslo organizacijos, savivaldybės, kiti socialiniai partneriai, teikę ministerijai savo siūlymus.
Toliau juos analizuoja ir vertina premjero sudaryta darbo grupė, kurioje – ŠMM, Vyriausybės, visuomenės, verslo, studentų atstovai ir ekspertai, tačiau, siekiant išlaikyti nešališkumą ir objektyvumą, nėra universitetų ir kolegijų atstovų. Ši darbo grupė iki balandžio pabaigos turėtų pateikti siūlymus dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Vis dėlto galutinius sprendimus čia priims Seimas, kuris yra aukštųjų mokyklų steigėjas“, - sako P. Baršauskas. KTU rektorius pakomentavo ir jų universiteto idėją sujungti 16 aukštųjų mokyklų į tinklą, kuris, anot pašnekovo, yra grandiozinis.
„Mūsų pateikta vizija dėl tinklo optimizacijos, apimanti 15 aukštųjų mokyklų ir kolegijų – siūlymas ir skatinimas į pertvarką pažiūrėti kompleksiškai, visos šalies mastu, kelti studijų ir mokslo kokybę, efektyvinti veiklą, atsisakyti dubliavimų. Žinoma, tai – išties grandiozinis projektas, jam realizuoti prireiktų nemažų finansinių, žmogiškųjų resursų. Per vienerius metus tai tikrai neįgyvendinama, procesai vyktų keliais etapais, kuriuos taip pat siūlyme išdėstėme.
Dabartinė situacija akivaizdžiai rodo, kad pačios aukštosios mokyklos savo iniciatyva jokių realių sisteminių reformų, susijungimų neįgyvendins. Tam kelią užkerta skirtingas matymas, kai kuriais atvejais radikaliai besiskiriantys tikslai, interesai. Tad tvirta politinė valia, ryžtingi Seimo, Vyriausybės sprendimai optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą bus būtini“, - sako pašnekovas.
VU: kiek aukštųjų mokyklų reikia – atsakyti sudėtinga
Vilniaus universiteto studijų prorektoriaus doc. Valdas Jaskūnas taip pat tikina, kad Vyriausybės kaip diskusijos moderatoriaus vaidmuo yra tinkamas. „Vyriausybės pasiūlymą visoms suinteresuotoms šalims teikti savo vizijas ir pradėti diskusiją vertiname pozityviai ir tikimės, kad šiuos pasiūlymus priėmus jie bus detaliai išanalizuoti, įvertinti visi scenarijai ir bus imamasi veiksmų, reikšmingai gerinančių aukštojo mokslo kokybę ir konkurencingumą.
Be pačių aukštųjų mokyklų iniciatyvos ir įsitraukimo bet kokie pokyčiai būtų sunkiai įsivaizduojami, tad noras jas išklausyti yra sveikintinas ir reikalingas. Kita vertus, be valstybės paramos tikslų irgi nepasieksime“, - sako V. Jaskūnas. Atsakyti į klausimą, kiek aukštųjų mokyklų reikia ir ar mažesniųjų universitetų jungimas į vieną bendrą yra tinkamas, Valdas Jaskūnas tiksliai atsakyti negali.
„Koks turėtų būti aukštųjų mokyklų tinklas ir kiek šalyje turėtų likti institucijų pasakyti sudėtinga, kadangi tai turėtų spręstis natūraliai, jeigu bus iškelti aiškūs ir realūs jų veiklos kokybiniai kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nuspręsti, ar institucija gali teikti kokybiškas studijas ir vykdyti novatorišką mokslą, o bet kokios sinergijos privalo būti paremtos aiškia kaštų ir naudos analize“, - sako prorektorius.
Jis taip pat teigia, kad pokyčiai aukštojo švietimo sistemoje yra būtini.
„Esama demografinė situacija ir mažėjantis stojančiųjų skaičius lemia, kad dabartinis tinklas yra neefektyvus, tad pokyčiai yra neišvengiami. Tai tik patvirtina, kad būtina didinti šalies aukštojo mokslo tarptautinį konkurencingumą. Vilniaus universitetas, rodydamas lyderystę ir atsakomybę, kartu su dar trimis aukštosiomis mokyklomis dar anksčiau pasisakė, jog būtina kelti stojamąją kartelę į universitetus, konsoliduoti išbarstytą mokslo ir studijų infrastruktūrą, peržiūrėti esamą finansavimo sistemą, šiuo metu paremtą kiekybiniais, o ne kokybiniais rodikliais bei plėtoti sąlygas, kurios leistų didinti konkurencingumą bei įgyvendinti mūsų viziją – stoti į vieną gretą su pirmaujančiais Europos universitetais“, - situaciją komentuoja VU studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.
KU: Neaišku, kiek sprendimai tenkins aukštąsias mokyklas
Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas sako, kad nesutinka su teiginiu, jog Vyriausybė nesikiša į reformą. Tačiau kol kas nėra aišku, kaip sprendimas tenkins aukštąsias mokyklas ir universitetus.
„Nesutikčiau su teiginiu, jog Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija nesikiša į sprendimų priėmimą dėl aukštojo mokslo reformos. Priešingai – jie surinko per 40 nuomonių ir galimų sprendimų būdų iš skirtingų institucijų, mokymosi įstaigų. Jau yra sudaryta darbo grupė, kuri balandžio mėnesį pateiks galimą pertvarkos „scenarijų“. Vyriausybė dirba, tik klausimas, kiek jų sprendimas tenkins aukštąsias mokyklas ir universitetus“, - sako Klaipėdos universiteto rektorius. Klaipėdos universiteto rektorius taip pat įvertino ir KTU idėją sukurti aukštųjų mokyklų tinklą. „Ar realybėje įmanoma sukurti 15 aukštųjų mokyklų tinklą – sunku pasakyti. Sunku pasakyti ir tai, ar toks tinklas gerai funkcionuos. Tačiau gerai, jog yra analizuojamos galimybės sujungti universitetinį ir koleginį mokslo segmentus. Nes dažniausiai, kai yra kalbama apie aukštųjų mokyklų pertvarką - kalbama tik apie universitetus. Koleginio ir universitetinio mokslo sąveika bei darni jų veikla yra ypatingai svarbi Klaipėdos regionui. Vilniui ir Kaunui tai nėra tiek svarbu kiek Klaipėdos kraštui, mat tai gali būti jaunimo traukos ir gyvybės centras regione“, - sako Eimutis Juzeliūnas.
ŠU: pertvarka yra tikrai ne vienerių metų darbas
Šiaulių universiteto studijų prorektorius Remigijus Bubnys sako, kad pats faktas, kad Vyriausybė nesikiša į dabartinį švietimo reformos etapą, yra tik teigiamas.
„Kad aukštojo mokslo reforma vyktų sklandžiai, Vyriausybei būtina universitetų parama ir įsitraukimas. Vyriausybės pastangas įtraukti į švietimo reformą pačius universitetus vertiname tik teigiamai. Tai dialogo, bendradarbiavimo skatinimas ir pasitikėjimo parodymas. Vis dėlto galutinį sprendimą dėl universitetų priims jų steigėjas - Seimas, o kai Vyriausybės siūlymai pasieks Seimą, diskusijos dėl aukštojo mokslo tik gilės“, - sako R. Bubnys. Tačiau pasiūlytą aukštųjų mokyklų optimizaciją ir jungimą į vieną didelį tinklą, Remigijus Bubnys tikina, kad tai per metus neatsitiks.
„Vyriausybė nusiteikusi itin ryžtingai. Balandžio 28 dieną bus paskelbtos švietimo reformos gairės. Optimizuoti didžiulį švietimo įstaigų tinklą - didžiulis iššūkis, nereikia tikėtis, jog tai - vienerių metų darbas. Svarbu reformos kokybė, o ne greitis, nes tokios reformos vyksta ne tarp institucijų, o liečia gyvus žmones: studentus ir jų artimuosius, švietimo sistemos darbuotojus, o Šiaulių atveju - ir visą regioną. Universitetas Šiauliams yra gyvybingumo ir pažangos garantas“, - situaciją vertina R. Bubnys.
Kauno kolegija: Vyriausybės kaip moderatoriaus vaidmuo yra tinkamas
Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas sako, kad Vyriausybės pasirinktas vaidmuo yra gerai apgalvotas. „Mūsų požiūriu, Vyriausybė ir Ministerija reformoje dalyvauja užimdama diskusijos moderatoriaus vaidmenį. Pozityviai vertiname suteiktą galimybę siūlyti idėjas ir kartu ieškoti sprendimų pačioms aukštosioms mokykloms. Ar politikai pasiryš žengti žingsnį ir prisiimti kitą - nebe moderatoriaus - vaidmenį, parodys ateitis. Galbūt ir visai netolima“, - teigia Mindaugas Misiūnas.
Kauno kolegijos direktorius Mindaugas Misiūnas apgailestauja, kad dabar kalbant apie universitetų jungimą, pamirštamas ir prieš daugiau, nei 15 metų įvykusį dvinarės aukštojo mokslo sistemos formavimąsi.
„Tikrai įmanoma sukurti 15 aukštųjų mokyklų tinklą arba modeliuoti netgi keletą tinklų. Vis dėlto, žiniasklaida dėmesį fiksuoja į universitetų sektorių ir nebeprisimena, kad Lietuva švietimo įstaigų jungimosi vajų išgyveno prieš 15 ir daugiau metų, kai formavosi dvinarė aukštojo mokslo sistema. Apskritai, šiandien Lietuvoje yra 13 kolegijų ir jos buvo suformuotos iš daugiau kaip 40 aukštesniųjų mokyklų! Skirtumas vienas – tada viskas vyko ir pavyko be didžiulių finansinių injekcijų“, - aiškina pašnekovas.
Sprendimas balandžio pabaigoje
Darbo grupė pažadėjo, kad galutiniai sprendimai Vyriausybei bus pateikti balandžio 28 dieną. Tada Vyriausybei bus pateikti aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo planas, pagal pagrįstumo kriterijus.
