Psichiatras Darius Diržys tv3.lt nurodė, kad užsikodavimas – mokslu nepagrįstas metodas, veikiantis tik tuomet, jeigu pacientas patiki gydytojo žodžiais.
„Kodavimui dažniausiai naudojama placebo variantas – naudojami vaistai, kurie imituoja žmogui nemalonius jausmus – karštį ar skruzdėlių bėgiojimą – ir šie jausmai psichologinės įtaigos būdu būna susiejami su alkoholio vartojimu. Tada pacientui pasakoma: jei tu vartosi alkoholį, pojūčiai bus panašūs arba bus labai blogai. Kai žmogui tokius žodžius pasako gydytojas ar psichologas, psichoterapeutas, yra galimybė, kad jis tuo ir patikės.
Žmogui pasąmonėje išsivysto baimės sindromas ir tada jis, jei yra jautresnis, bijodamas patirti tuos blogus jausmus, nebegeria“, – kalba psichiatras.
Visgi daugeliui žmonių, pažymi pašnekovas, kodavimas nesuveikia, jis gali kitą dieną nuėjęs prisigerti, o po to dar nueiti į kliniką, kur jam darė kodavimą, ir pareikalauti grąžinti pinigus.
D. Diržys pabrėžia, kad kodavimo paslaugų mažėja, ypač Vakaruose, nes ten žmonės, sako gydytojas, yra išsimokslinę ir netiki mokslu nepagrįstais dalykais.
Visgi psichiatras nurodo, kad kartais kodavimas veikia, o tai juk ir yra svarbiausia.
„Galbūt neapibrėžtų moksliškai metodikų valstybė gali nekompensuoti ar neremti, bet jeigu žmogui padeda, ir jam po to veikia, tai kodėl gi ne, juk rezultatas yra pasiektas ir kartais šis klausimas ne visai teisingai yra keliamas. Gali žmogus ir pas būrėją ar šamaną nueiti ir jei jį tai išgydys nuo alkoholizmo, juk bus gerai“, – sako D. Diržys.
„Torpeda“ žmogaus kūne
Gydytojas pažymi, kad gydymui nuo alkoholizmo naudojami ir medicininiai preparatai (pavadinimai redakcijai žinomi, tačiau D. Diržys prašė jų neatskleisti). Šie vaistai, aiškina specialistas, paprastai šnekant užnuodija kepenis, ir, jei žmogus toliau geria, jam pasireiškia itin nemalonūs ir sveikatai žalingi simptomai.
„Pavartojus šių vaistų ir išgėrus alkoholio žmogaus organizme pasireiškia toksinis veikimas: žmogų pykina, kyla spaudimas, jis gali ir vemti, ir tuštintis. Šių vaistų galima ir vaistinėje nusipirkti, tačiau taip pat jis būna implantuojamas, siuvamas po oda.
Visgi čia yra daug svarstymų dalykų dėl etinių atitikmenų: kada gydytojas įsiuva šį preparatą, jis žino, kad žmogus gali apsinuodyti alkoholiu, kad ir su vaistu jis gali gerti, tad Hipokrato priesaika nelabai leidžia pacientui duoti tokią medžiagą“, – sako D. Diržys.
„Protingi preparatai“
Todėl pastaruoju metu, sako specialistas, atsiranda „protingi preparatai“ – medžiagos, kurios blokuoja potraukį alkoholiui. Jos bandomos taikyti kaip pagalbinė priemonė prie kompleksinės.
„Tos medžiagos yra specifinės, vienos iš jų blokuoja opiatų receptorius, kitos veikia emocinę būseną, mažina žmogaus potraukį į impulsyvumą. Kadangi pavartojus alkoholio išsiskiria opiatai, kurie mums teikia malonumą, šios priemonės neleidžia pajausti malonumo.
Paprastai šios priemonės taikomos, kai organizmas jau būna išvalytas, išplautas, ir parengtas tolesniam blaivumui. Tokie preparatai leidžia išlaikyti blaivumą, bet didžiausia reikšmė yra integruotam atstatomajam modeliui, kada paveikiamas žmogaus išsilavinimas, suvokimas, jo psichika“, – kalba D. Diržys.
Pasak jo, vienintelis logiškas būdas, kuriuo galima pasiekti rezultatą, kad žmogus keistųsi, ir yra tas integruotas atstatomasis modelis, kuomet pirmiausia, po detoksikacijos, išsprendžiamos žmogaus sveikatos problemos (pvz. išgydoma psichozė), su žmogumi ima dirbti psichiatras, psichoterapeutas, asmuo ima vaikščioti į anoniminių alkoholikų grupes, tuo pačiu vartoja potraukį alkoholiui mažinančius vaistus.
Veiksminga praktika
Psichiatras-psichoterapeutas Mindaugas Jasulaitis, 28-erius metus gydantis žmones nuo priklausomybės ligų, sako, kad ši priemonė tam tikrai grupei žmonių yra vienintelis būdas išsigelbėti nuo alkoholizmo, todėl jos nurašyti kaip mokslu nepagrįsto būdo negalima.
„Problema ta, kad vaistų ar priemonių, kuriais galime padėti, yra labai nedaug. Yra keli medikamentai, kurių veiksmingumas yra pakankamai ribotas, yra anoniminiai alkoholikai, yra Minesotos grupės (ambulatorinė arba stacionari pagalba, priklausomiems nuo alkoholio žmonėms – red.). Tai yra labai geri metodai ir savo pacientams tai rekomenduoju, bet dalis žmonių gyvena gūdžiame kaime, jų pažintiniai gebėjimai neleidžia suvokti tam tikrų dalykų, tada ta grupė žmonių iš tikro lieka be pagalbos.
Taip pat yra vienas senas vaistas, veikiantis panašiai kaip kodavimas, vadinamas disulfiramu, kuriuo pagrįsta aversinė terapija. Jei žmogus geria šį vaistą ir po to dar išgeria alkoholio, tai sukelia krūvą nemalonių simptomų. Tai yra veiksmingas vaistas, bet problema ta, kad jis veikia tik tada, kai jis yra geriamas. Jeigu žmogus nori gerti alkoholį, tai kokio velnio jis išgers vaistą, kad jis negertų. O tuos vaistus turi gerti nuolat, diena iš dienos“, – pasakoja psichiatras.
M. Jasulaičio teigimu, kodavimo pagrindinis skirtumas nuo kitų gydymo būdų yra tai, kad tai yra intervencija, kurios metu žmogus gauna informaciją apie tai, kad jis negali vartoti alkoholio kažkurį laiko tarpą – tai yra įtaiga, kartais pastiprinta vaistais.
Komentuodamas teiginius, kad kodavimas nėra moksliškai pagrįstas, M. Jasulaitis nurodo, kad gydymo metodo pagrįstumas ir įrodymas yra pakankamai sudėtingas ir reikalauja tyrimų.
„Sakoma, kad čia žmonių apgaudinėjimas, bet gali pažiūrėti iš kitos pusės: bažnyčia atrodo yra atskirta nuo valstybės, bet valstybės vadai eina į bažnyčią, žegnojasi – ar kas nors įrodė, kad tai veikia? To nėra, bet, jei tai padeda žmogui būti geresniam, geriau susikaupti, tada tas yra naudojama. Taip ir su kodavimu: tai realiai padėjo daugybei žmonių, su kodavimu yra išgelbėta ne viena gyvybė. Be to, Latvijoje viena daktarė apsigynė disertaciją iš kodavimo ir įrodė, kad tai yra efektyvu“, – komentuoja pašnekovas.
Apipinta mistika
Gydytojo teigimu, problema su kodavimu yra ta, kad jis yra apipintas mistika, skirtingi specialistai tai vadina skirtingai – kodavimu, torpedavimu, bomba – tad nėra vieningo aprašo. Čia, sako M. Jasulaitis, reikėtų daugiau civilizuotumo, tačiau nukirsti ir atgrasyti nuo šios procedūros, gydytojo nuomone, būtų klaida.
„Kodavimas“ savyje neša tam tikrą energiją. Šiai dienai jis padaro meškos paslaugą, nes sieja su senesniais laikais, naujų tyrimų nėra daryta dėl to, pavadinimas toks ir likęs, o tikslesnis pavadinimas būtų įtaiga paremta psichoterapinė technika sukelti baimei alkoholio vartojimui“, – sako jis.
M. Jasulaitis teigia, kad jis koduojant naudoja įtaigą, sustiprinant ją tam tikrais fiziniais pojūčiais (mentolio užpurškimas ant gerklės, kartais spaudžiamos akys, įžnybiama ) ir skiriama terapija vaistais.
„Žiūrint į tai primityviai, žmogui įdiegama, kad, jeigu išgersi, tai mirsi arba tau bus labai negerai, o tolesnė eiga priklauso nuo to, kaip ta formulė bus įnešta į žmogaus smegenis“, – teigia gis.
Gydytojas nurodo, kad dažniausiai žmonės koduojami ne ilgiau nei metams, nes įtaiga veikia geriau tada, kai periodas tarp kodavimų būna trumpesnis. Be to, sako jis, reikia ir paties žmogaus nusiteikimo:
„Labai svarbi žmogaus nuostata, psichologinis paruošimas prieš procedūrą. Jei sužinai, kad jis savarankiškai negerdavo daugiausiai tris dienas ir jis pageidauja koduotis dviem ar trim metams, būtų labai rizikinga koduoti. Žmogus gali surizikuoti ir išgerti vidurį kodo, o tai diskredituotų procedūrą. Pagrindinis šio metodo parėmimas yra gydytojo autoritetas, kiek padarysi tą rimtai, kiek išgirsi pacientą ir individualiai atliksi tą procedūrą“, – sako M. Jasulaitis.
Gyvenimas pasikeitė kardinaliai
51-erių metų Adomas (tikras vardas redakcijai žinomas) prieš penkerius metus nutarė užsikoduoti ir nuo to laiko nebegėrė nei lašo.
„Penkerius metus kasmet važiuoju darytis procedūrų ir per tuos metus jokio potraukio alkoholiui neturiu. Po to man nereikia jokių vaistų gerti, tik tos procedūros užtenka. O prieš tai gėriau juodai, net nežinau kiek metų, gal 20. Paskutiniuosius trejus metus gerdavau kiekvieną dieną, net keliskart per dieną.
Kartą per vieną balių nusprendžiau, kad gana gerti. Man draugas ir pasiūlė važiuoti koduotis, davė adresą, ir aš nuvažiavau. Nieko nežinojau, bet daktaras malonus, iškart priėmė, ir pradėtas buvo gydymas“, – kalba Adomas.
Vyras turi draugų, kurie taip pat važiuoja koduotis, ir jiems irgi šis būdas veikia.
„Būna, kai pasibaigia kodavimo laikas ir žmogus nenuvažiuoja vėl pas gydytoją, tada pratrūksta, bet tada kai kurie vėl susigriebia ir iškart vėl važiuoja koduotis“, – sako buvęs alkoholikas.
Adomas pasakoja, kad pirmą kartą už kodavimą mokėjęs 500 litų, o kiti kartai buvo pigesni – pernai jis mokėjęs 70 eurų. Vasarį vyras vėl važiuos koduotis: sako, kol nebus tikras, kad be to negalintis negerti, tol ir važiuos.
„Mano gyvenimas po kodavimu pasikeitė 360 laipsnių. Viskas pagerėjo. Aš labai džiaugiuosi“, – sako vyras.
