Užsienio smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, savo lėšas laikiusios banke „Snoras“, antradienį kreipėsi į valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ su prašymu palaikyti jų kartu deleguojamą kandidatą į banko kreditorių komitetą.
„Snoro“ kreditorių komitetas bus renkamas birželio 12 dieną vyksiančiame kreditorių susirinkime.
Daliai užsienio verslininkų atstovaujančios advokatų kontoros „Pavlov ir partneriai“ partneris advokatas Andrius Mamontovas teigia, jog pagal įstatymą komitetą gali sudaryti iki 15 narių.
„Manome, kad atstovauti savo interesams turėtų būti leista visoms esminėms susivienijusioms “Snoro„ kreditorių grupėms. Vidutinis kiekvieno iš beveik 200 susivienijusių užsienio kreditorių reikalavimas siekia maždaug milijoną litų“, – dėsto advokatas.
Advokatų kontoros „Marcinkevičius, Čaikovski ir partneriai JURIDICON“ vadovaujantis partneris Laimonas Marcinkevičius pažymi, jog investuodami pinigus užsieniečiai pasitikėjo Lietuvos bankų priežiūros sistema, tuo tarpu „Snoro“ finansinės būklės slaptumas bei informacijos apie bankroto proceso eigą nebuvimas kelia jiems didelę nuostabą bei natūralų nepasitikėjimą visu šiuo procesu.
„Vienintelis būdas to išvengti – turėti atstovą kreditorių komitete. Todėl durų į kreditorių komitetą užtrenkimas šiai kreditorių grupei ją itin nuviltų bei labai neigiamai atsilieptų mūsų šalies prestižui “Snoro„ užsienio kreditorių akyse“, – sako L. Marcinkevičius. Susivieniję užsienio verslininkai viliasi, kad Lietuvos valstybė liausis juos ignoruoti ir suteiks galimybę ginti savo teisėtus reikalavimus „Snoro“ kreditorių susirinkime. Daugelio jų nuomone, valstybė jau anksčiau galėjo perimti jų kreditorinius reikalavimus iš dalies juos kompensuodama ir taip išlaikyti saugios investicijoms šalies reputaciją.
Iš viso 188 užsienio įmonių kreditoriniai reikalavimai „Snorui“ siekia daugiau kaip 209 mln. litų.
Kaip teigiama verslininkų kreipimesi į „Indėlių ir investicijų draudimą“, neturint savo atstovo komitete šie asmenys būtų priversti ginti savo teises alternatyviomis teisinėmis priemonėmis – skųsdami dėl jiems nežinomų motyvų priimamus kreditorių komiteto sprendimus kaip galimai neatitinkančius jų interesų. Dėl didelio smulkių ir vidutinių investuotojų skaičiaus tikėtina, jog tokių skundų skaičius būtų nemažas, o tai sudarytų nereikalingas kliūtis sklandžiai bankroto proceso eigai.
