„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,3 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,0 proc. (2016 metų rugsėjį metinis augimas sudarė 4,8 proc.).
2016 metų spalio mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,3 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 403 Eur (+4 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 6,1 proc., о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 21,5 proc. (+249 Eur/m²).
Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose spalio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,5 proc., 0,3 proc. ir 0,1 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 980 Eur (+5 Eur/m²), 1 007 Eur (+3 Eur/m²) ir 591 Eur (+1 Eur/m²).
Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį – 552 Eur/m2.
Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,1 proc., Kaune – 4,1 proc., Klaipėdoje – 2,4 proc., Šiauliuose – 5,2 proc. ir Panevėžyje – 4,1 proc..
„Žvelgiant į pastarųjų dvylikos mėnesių statistiką, matyti, kad šalies didmiesčiuose auga tiek naujos, tiek senos statybos butų kainos. Nors skirtingų būsto segmentų kainų pokytis yra panašus, tačiau stebimi ir tam tikri skirtumai. Išanalizavus aktyviausius šalies didmiesčius, matyti, kad Vilniuje sparčiau augo senos statybos butų kainos, o Kaune ir Klaipėdoje – naujos statybos butų. Per paskutinius dvylika mėnesių Vilniuje senos statybos butai brango 7,6 proc., o naujos statybos – 5,5 proc.. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per tą patį laikotarpį senos statybos butų kainos išaugo atitinkamai 4,0 proc. ir 2,1 proc., o naujos statybos – atitinkamai 5,1 proc. ir 2,8 proc.. Pastaruosius trejus metus itin sparčiai augusi naujos statybos butų pasiūla Vilniuje lėmė ir nuosaikesnį tokio būsto kainų augimą, tuo metu Kaune ir Klaipėdoje naujos statybos butų pasiūlos augimas nėra toks spartus ir tarp plėtotojų nejaučiama tokia didelė konkurencija kaip šalies sostinėje“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Spalį NT pirkėjai ilsėjosi
Po aktyvios rudens pradžios šalies nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai spalį ilsėjosi, o labiausiai mažėjo būsto rinkos aktyvumas, skelbia Registrų centras. Manoma, kad metų pabaigoje jos aktyvumas augs.
Negalutiniais duomenimis, per dešimt mėnesių perleista 100 tūkst. nekilnojamųjų objektų, arba 11,7 proc. daugiau nei pernai sausį-spalį (89,5 tūkst.), o vien spalį - 10,3 tūkst., arba 2,6 proc. mažiau nei pernai spalį ir 6,4 proc. mažiau nei rugsėjį.
„Nekilnojamojo turto rinkoje ryškus sezoniškumas, tad nepaisant sumažėjusių rinkos apsukų spalį, bei, tikėtina, lapkritį, metų pabaigoje galimas tradicinis aktyvumo augimas“, - rašoma Registrų centro pranešime spaudai.
Šiemet iš viso parduota 28,2 tūkst. butų ir beveik 8,2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų, arba atitinkamai 16 proc. ir 7 proc. daugiau, o vien spalį - atitinkamai 1 proc. mažiau nei prieš metus iki 2995 ir 0,8 proc. daugiau iki 864.
„Lyginant su rudens pradžia, labiausia lėtėjo būsto rinka. Vietoje pastaraisiais metais šiam mėnesiui įprasto aktyvumo ūgtelėjimo, šis spalis labiau primena pernykštį. Panašios tendencijos stebėtos ir butų rinkoje“, - teigia specialistai.
Žemės sklypų pardavimai šiemet išaugo 9,3 proc. iki 48,6 tūkst., o vien spalį - sumažėjo 1,9 proc. iki 4971.
