Norvegijos ambasados surengtoje konferencijoje „Norvegijos verslas Lietuvoje: patirtis ir perspektyvos“ norvegų kompanijų atstovams buvo pristatytos galimybės investuoti Lietuvoje bei supažindinama su dviejų šalių verslo bendradarbiavimo patirtimi.
Konferencijoje sveikinimo kalbą sakęs Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Steinaras Gilas teigė, kad Norvegija užima dešimtąją vietą tarp šalių, investuojančių Lietuvoje, o investicijos neapsiriboja vien politinių santykių gerinimu ir ekonominiu bendradarbiavimu.
Norvegijos Verslo mokyklos profesorius Rolvas Petteris Amdamas tvirtino, kad Lietuvoje investuoti verta dėl aukštos kompetencijos darbuotojų, tačiau pripažino, kad tarp Norvegijos ir Lietuvos kultūrų egzistuoja ir tam tikrų skirtumų.
Lietuviai veikia, norvegai diskutuoja
„Kai 2005 m. buvau atvykęs į Lietuvą ir klausiau lietuvių, ką jie galvoja apie norvegus, sulaukiau įvairių atsakymų. Vienas darbdavių sakė, kad Norvegijoje visi žmonės miega“, - pusiau rimtai, pusiau juokais prisiminė R.P. Amdamas. Pasak jo, norvegai lietuvių akimis yra lėtai dirbantys ir lėtai priimantys sprendimus.
„Lietuviai veikia, o norvegai daugiausiai laiko praleidžia kalbėdami, diskutuodami“, - kultūrų skirtumus vardijo Norvegijos Verslo mokyklos profesorius.
Konferencijoje pranešimą skaitęs R.P. Amdamas pristatė lietuvio Raimundo Asausko atliktą studiją, kuo lietuviai skiriasi nuo skandinavų.
„Lietuviai nuo skandinavų labiausiai skiriasi požiūriu į sprendimų priėmimą ir darbuotojus. Norvegai labai teigiamai vertina darbuotojų įsitraukimą į sprendimų priėmimą, lietuviai nėra tokie pozityvūs šiuo klausimu. Manau, kad lietuvių požiūris yra saikingas, nes tai yra ilgai trunkantis procesas ir ne visada efektyvus“, - kalbėjo norvegų profesorius.
Anot jo, norvegai nuo lietuvių skiriasi ir švelnesniu požiūriu į vadovavimą. Kartais tas jų švelnumas gali būti klaidingas interpretuojamas kaip neryžtingumas. Darbuotojai Lietuvoje bijo daryti sprendimus, prisiimti atsakomybę, nes jei bus neteisūs, bijo būti nubausti.
„Tačiau iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad mūsų kultūros labai panašios. Čia tiek aš, tiek mano kolegos jaučiuosi beveik namie. Lietuviai labai kompetentingi, darbštūs bei rodantys iniciatyvą bendradarbiauti“, - lietuvius gyrė R.P Amdamas.
„DnB NORD“ banko valdybos pirmininko pavaduotojas Frederikas J. Borchas taip pat tvirtino, kad lietuvių profesionalumas nekelia abejonių.
„Lietuvoje mūsų kompanijoje dirba 1300 darbuotojų, iš kurių 1290 yra lietuviai, - sakė F.J. Borchas . – Lietuviai iš tiesų yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai, vienintelis dalykas, kurio jiems dar šiek tiek trūksta - tai patirties“.
Išskirtiniai IT srityje
Pasak Norvegijos prekybos tarybos atstovybės Lietuvoje vadovės Ritos Bogužaitės, galimybės Lietuvoje investuoti itin didelės, o paklausiausiomis sritimis ji įvardijo informacinių technologijų bei atsinaujinančių energijos šaltinių sritis.
„Lietuva norvegų kompanijoms yra patraukli dėl geografinio artumo, skandinavų kalbų mokėjimo bei lietuvių išskirtinių gabumų IT srityje“, - pabrėžė pašnekovė. Jos teigimu, dauguma Norvegijos investuotojų yra labai patenkinti pasiektais rezultatais Lietuvoje.
Kad Lietuva yra pajėgi pritraukti ir daugiau užsienio investicijų pastebėjo ir „DnB Nord“ grupės vyresnioji ekonomistė Jakaterina Rojaka, kuri skaitydama konferencijoje pranešimą teigė, kad ekonomikos atsigavimą itin sustiprintų užsienio investicijos.
„Lietuvos valdžia nemažai padirbėjo užsienio investicijų pritraukimo srityje, mano nuomone, jų darbas buvo atliktas visai neblogai, tačiau tikruosius šių investicijų rezultatus statistika parodys tik po kelerių metų“, - dėstė J. Rojaka.
Prie savo verslus Lietuvoje jau plėtojančių užsienio kompanijų prisijungti ketina ir trys stambios norvegų bendrovės: Norvegijos pramonės įmonės „Veidekke ASA“ ir „AF Gruppen“ bei šaldytos žuvies gaminiais užsiimanti bendrovė „Ervik Fisk“, kurios Lietuvoje ieško partnerių.
