Savaitgalį vykusiose „Norway Open 2015“ varžybose Gerda iškovojo trečia vietą bikinio kategorijoje tarp merginų iki 169 centimetrų ūgio. „Ruošiausi antrą sezoną iš eilės. Pasiruošimas tikrai nebuvo lengvas, neturėjau laiko atsigavimui, poilsiui ir raumens auginimui. Raumenis auginausi tik pusantro mėnesio, vėliau teko laikytis „varžybinės“ dietos“, - kalbėjo G. Makūnaitė.
Ji prisipažino, kad šįkart reikėjo stipriai pasistengti. „Žinojau, kad fiziologinių trūkumų per pusantro mėnesio neištaisysiu – tam reikia laiko. Esu mergina, kuri turi plonas kojas ir rankas, - teigė G. Makūnaitė. - Privalau daug dėmesio skirti būtent šioms raumenų grupėms. Šiais metais iš savęs išspaudžiau kiek galėjau“.
- Socialiniame tinkle „Facebook“ publikuoji nemažai nuotraukų. Žvelgiant į jas neatrodo, kad pasiruošimas yra toks varginantis. Kokia yra tiesa?
- Esu girdėjusi, kad kai kurie atletai besiruošdami varžyboms paskutinį mėnesį gyvena atskirai nuo savo antrųjų pusių. Galiu pasakyti, jeigu ruošiesi rimtai ir stipriai, pasiruošimas tikrai vargina. Paskutinėmis savaitėmis svaigsta galva, nėra jėgų, spaudžia depresinė nuotaika, fizinė forma netenkina, viskas būna blogai... O labiausiai erzina ilgos kardio ir jėgos treniruotės. Pasiruošimas tikrai nėra lengvas reikalas, tačiau tai yra mano trečiasis sezonas, todėl žinojau, kas manęs laukia. Laba tikiuosi, kad savo socialinio tinklo paskyroje žmonėms sugebu perduoti optimistines žinutes, kurios skatina judėti, sportuoti, gražiai r sveikai atrodyti.
- Tavo manymu, kas yra seksualus moteriškas kūnas?
- Varžybinės formos tikrai nelaikyčiau seksualiu, nes tai yra laikina fizinė forma. Seksualus, moteriškas kūnas yra apvalus užpakaliukas, nežymiai matomas pilvo presas ir tvirtos šlaunys. Man yra gražus kietas ir apvalus kūnas, nesudribęs, neperdžiūvęs.
- Kaip atletes ant scenos vertina patys norvegai? Ko teisėjai tikisi iš sportininkių?
- Norvegai mėgsta didesnes, tvirtesnes kojas, užpakaliukus. Esu kito tipo – visai į kitą pusę nei norvegai mėgsta. Dideli sėdmenys ir šlaunys dabar yra „ant bangos“. Norvegijoje visos moterys sportuoja, net vyresnės šeimos moterys lekia į sporto sales po darbų. Sportas, fitneso blog‘ai, gera fizinė forma, atletiškas kūnas yra tarsi manija Norvegijoje – visi eina iš proto.
- Kaip norvegai pasitinka sportuojančią lietuvaitę?
- Jie mėgsta žmones, kurie šypsosi ir negaili gero žodžio kitiems. Jeigu esi draugiškas, malonus – sugebi ne tik save parodyti, bet ir pastebėti kitus – tau yra garantuota sėkmė. Aš mėgstu save parodyti, bet tuo pačiu nepagailiu gerų žodžių kitiems, kurie yra to verti. Kalbame apie norvegus, tačiau ir Lietuvoje yra labai daug gerų žmonių, kurie mane palaiko ir negaili gero žodžio. Tai yra labai malonu. Dažnai pagalvoju „Dieve, kiek tarp tų pikčiurnų-surūgėlių yra gerų žmonių, kurie mane palaiko ir kelia šypseną veide“.
- Tačiau tavo pavardę retai galima pamatyti informaciniuose pranešimuose apie lietuvių pasiekimus tarptautinėse varžybose...
- Dėl to jaučiu šiokią tokią nuoskaudą. Pavasarį už savo lėšas norėjau dalyvauti Europos čempionate ir atstovauti Lietuvai. Žinau, kad tam turiu duomenis, bet buvau atstumta. Federacija siūlė dalyvauti Lietuvoje ir „jeigu, jų manymu, aš būčiau verta dėmesio, gal tuomet ir gaučiau tokią galimybę“. Po tokio pasiūlymo nusprendžiau ateityje laikytis arčiau Norvegijos. Pačiai tenka bendrauti su keliais Lietuvos atletais, kurie nuoširdžiai palaiko, džiaugiasi, tačiau per „Norway Open 2015“ neteko persimesti nė žodeliu.
- Ar jau apsisprendei visą savo gyvenimą paskirti sportui?
- Viso gyvenimo vien tik sportui neskirsiu. Po rudens sezono ketinu daryti pauzę, laikysiuosi sveiko gyvenimo būdo dėl savęs. Planuoju šeimą, galbūt kursiu užrašus ir motyvacijas būsimoms ir esamoms mamoms. Bet neplanuoju palikti scenos visiems laikams, turiu planų pasiekti gerą sportinę formą bet streso ir skubos. Juk amžiaus apribojimų mūsų sporto šakoje nėra. Jungtinėse Amerikos valstijose profesionalios bikinio sportininkės dalyvauja varžybose sulaukusios ir penkiasdešimties ir turinčios po tris vaikus.
