Trečiadienį Klaipėdoje pirmą kartą į Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų šalių susitikimą atvyko tiek gynybos ministrai, tiek kariuomenių vadai. Tokiame precedento neturinčiame formate svečiai pažymėjo šių pajėgų veikimo pirmąsias metines.
2014 m. per NATO viršūnių susitikimą įkurtos Jungtinės Karalystės vadovaujamos pajėgos pilną operacinį pajėgumą pasiekė pernai, kai Londone buvo pasirašytas galutinis Susitarimo memorandumas dėl jų sukūrimo ir paskelbta apie pilną jų parengtį. Šiandien šias aukštos parengties 10 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgas galima bet kada pasitelkti reaguoti į krizines situacijas Europoje ir už jos ribų. Jungtinės ekspedicinės pajėgos gali veikti savarankiškai ar kartu su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant NATO, JT, ES ir Šiaurės šalių grupę.
Gynybos ministrai ir kariuomenių vadai Klaipėdoje sutarė, kad šiuo metu esminis dėmesys yra skiriamas Baltijos jūros regionui, toliau tęsiant pratybų organizavimą ir dalyvavimą jose, planų sinchronizavimą ir pajėgų įtraukimą į praktines veiklas. Taip pat nuspręsta, kad JEF padaliniai bus deklaruojami ir NATO parengties iniciatyvai, taip prisidedant ir prie kolektyvinės gynybos stiprinimo.
„Šis susitikimas yra puikus mūsų solidarumo ir vienybės pavyzdys. Mums ypač džiugu, kad šis susitikimas vyksta būtent Lietuvoje. Jungtinės ekspedicinės pajėgos yra dar vienas atgrasymui ir gynybai skirtas įrankis, kuris prisideda prie Lietuvos ir viso Baltijos jūros regiono saugumo didinimo“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis bendroje spaudos konferencijoje su Jungtinės Karalystės gynybos sekretore Penny Mordaunt.
Krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad šiuo metu Baltijos jūroje vykstančios Jungtinių ekspedicinių pajėgų pratybos „Baltic Protector“ („Baltijos gynėjas”), kuriose pajėgos priskirti kariai treniruojasi Baltijos valstybių gynybos veiksmų, siunčia stiprią strateginę žinią ne tik savo vardu, bet ir kompleksiškumu bei vieta, kur vyksta pratybos.
„Siunčiame aiškią žinią mūsų priešininkams už mūsų valstybių ribų, – sakė R. Karoblis. – Mes siekiame parodyti, kad turime būdų, kaip atsakyti į saugumo iššūkius. Šios Jungtinės ekspedicinės pajėgos yra dar viena greito atsako priemonė , kurią turime iškylančioms grėsmėms atremti.“
Nuo gegužės pabaigos Baltijos jūroje 3 tūkst. karių ir 17 laivų iš 9 valstybių – Jungtinės Karalystės, Danijos, Estijos, Latvijos, Nyderlandų, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos – treniruojasi sąveikos veiksmų rengiant Jungtines ekspedicines pajėgas reaguoti į krizines situacijas.
Lietuva Jungtinėms ekpedicinėms pajėgoms skiria kuopos dydžio vienetą, taip pat mediką, priskirtą Jungtinės Karalystės karo lauko ligoninei. Nuo 2016 m. pradžios Jungtinių ekpedicinių pajėgų operaciniame štabe Nortvude Jungtinėje Karalystėje tarnauja Lietuvos karininkas.
LR Seimas yra suteikęs mandatą Lietuvos pajėgoms dalyvauti operacijose NATO greitojo reagavimo, Europos Sąjungos kovinių grupių ir Jungtinės Karalystės vadovaujamų ekspedicinių pajėgų sudėtyje, todėl esant politiniam sprendimui egzistuoja teisinis pagrindas siųsti mūsų karius vos tik prireikus ir taip užtikrinti krizių valdymą.
