Tačiau, nepaisant to, kasmet bankams sumokame vis daugiau, net jei norime patenkinti tokius pačius paprasčiausius savo poreikius.
Kiek grynųjų atiduoda be papildomo mokesčio
Praėjusią savaitę Lietuvos bankas (LB) paskelbė apskaičiavęs didžiausią galimą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainą.
Ji įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir negalės būti didesnė kaip 1,47 euro, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – ne didesnė kaip 0,73 euro.
2024 metams apskaičiuota maksimali krepšelio kaina esą atitinka ilgametį šios paslaugos kainų vidurkį.
LB primena, kad 2017 m., kai buvo pradėta kontroliuoti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį, jo kaina buvo 1,50 euro ir vėlesniais metais keliais euro centais keitėsi į vieną ar kitą pusę.
Pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kaina yra „lubos“, kurias Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos gali taikyti už šią paslaugą. Tačiau jos gali pasirinkti taikyti ir žemesnę kainą.
Šiuo metu maksimali krepšelio kaina yra 1,37 euro, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – 0,68 euro per mėnesį, pastebi LB.
Pasak jo, maksimali krepšelio kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į bankų taikomus įkainius ir namų ūkių vartojimo išlaidas vienam gyventojui.
Viena iš populiaresnių bankų paslaugų – pinigų išsiėmimas iš bankomatų.
Vadovaujantis LB sprendimu, nuo pat 2017 m. be papildomo mokesčio bankai iš bankomatų turi leisti gyventojams išsiimti ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį.
Bent jau du didžiausi šalies bankai pagrindiniam krepšeliui ir taiko tokį limitą. O jį viršijus, išsigryninant daugiau pinigų vis reikia primokėti.
Jeigu prekių ir paslaugų kainos būtų tokios pačios, tai be papildomo mokesčio leidžiama išgryninti pinigų suma nekeltų problemų.
Augant kainoms, tenka išsigryninti daugiau
Kaip skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra, nuo 2017 m. rugpjūčio iki šių metų rugpjūčio, Lietuvoje kainos išaugo 48,7 proc.
Paprastai kalbant, tai, ką prieš 6 metus buvo galima nusipirkti už 550 eurų, dabar kainuoja 817,85 euro. Vadinasi, jeigu už grynuosius norite nusipirkti tiek pat visų dalykų, tuomet turite papildomai išsigryninti 267,85 eurus.
Taigi, LB nedidinant minimalios sumos, kuri gali būti išgryninama be papildomų mokesčių, gyventojai vis daugiau sumoka bankams už pinigų išgryninimą.
Vis dėlto, panašu, kad tokia padėtis tenkina centrinį banką. LB galėtų kasmet padidinti nemokamai išgryninamų pinigų sumą, tačiau to nedaro.
Į klausimą, kodėl, jo specialistai atsakė taip:
„Minimali į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį įeinanti grynųjų pinigų suma nustatoma ir peržiūrima remiantis Mokėjimų įstatymo nuostatomis. Jos nenumato atsižvelgti į infliaciją, nes ji nebūtinai turi įtakos tam, kaip žmonės moka.“
Pasak LB, pastaraisiais metais atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis suma Lietuvoje kasmet didėjo trečdaliu.
„Poreikis gryniesiems augo mažiau. Dėl to nustatant į krepšelį įeinančią minimalią grynųjų pinigų pasiėmimo sumą ir minimalų pavedimų skaičių atsižvelgiama į įprastus vartotojo mokėjimo poreikius, kaip numato Mokėjimų įstatymas“, – aiškino LB.
LB skaičiuoja, kad įvairiais mokėjimo paslaugų krepšeliais naudojasi apie du trečdalius sąskaitas turinčių asmenų.
Tuo metu, kaip rodo apklausos, grynaisiais pinigais nuolat atsiskaito apie trečdalis gyventojų. Pvz., atsiskaityti daugelyje turgaviečių, ypač mažesniuose miestuose, kortele neįmanoma.
