Jau 10 metų gyvenate Suomijoje. Kokie gyvenimo keliai į ją atvedė? Kur jaučiatės esąs namuose – Helsinkyje ar gimtojoje sodyboje Kveciuose?
Gyvenu Suomijoje jau beveik 10 metų. Jau nuo vaikystės paišydavau, ketvirtoje klasėje mano mama įrašė mane į Stasio Vainiūno menų mokyklą, dailės skyrių – ten mokiausi ketverius metus, kasdien po pamokų lankydavau meno mokyklą. Po dvylikos klasių mano dailės mokytoja Reda Ščerbakovienė pastebėjo mano gabumus, o kadangi turėjo ryšių su vienmete mokykla Alando saloj, ji paskatino mane ten vykti. Pastudijavęs ten pratęsiau studijas Suomijoje, o vėliau ir įsidarbinau „Nokia“ kompanijoje.
Šiandien mano namai yra ten, kur ir mano žmona – svarbiausia, kad esame kartu ir esame laimingi. Be abejo, Lietuvoje labai stiprus namų jausmas, jaučiu jį širdimi, o kai grįžtu, norisi pasilikti ilgesniam laikui, pabūti ilgiau su broliu, tėvu, seneliais ir visais kitais artimaisiais.
Kokie svarbiausi įvykiai Jūsų gyvenime susiję su studijų metais Lahti dizaino institute? Su kokia veiklos sritimi studijų metais siejote savo profesinės ateities planus?
Pamenu, kad 2000- aisiais metais norint studijuoti dar reikėjo vizų, o kad gautum ilgalaikę vizą, reikėjo dirbti bent 20 valandų per savaitę ir save išlaikyti. Turiu puikią draugų šeimą čia, Suomijoje, jie buvo tarsi mano antroji šeima, padėjo susirasti darbą „McDonalds“ restorane Lahtyje. Ten išdirbau 3,5 metų, kol studijavau, ten, beje, pramokau ir suomių kalbos. Likimas ir sėkmė taip jau nulėmė, kad man pasisekė sutikti tikrai puikių žmonių. Kartais kai kurie netiki tokių žmonių esant, bet jų iš tiesų yra.
Likimas ir sėkmė taip jau nulėmė, kad man pasisekė sutikti tikrai puikių žmonių, interviu „Balsas.lt“ sakė Tomas Ivaškevičius.
Kaip pradėjote dirbti bendrovėje „Nokia“? Kokius darbus dirbote pirmaisiais metais? Ar teko papildomai mokytis telefonų dizaino ypatumų, o gal pakako institute įgytų žinių ir sugebėjimų?
Mūsų dizaino institute buvo įprasta turėti bendrų projektų su didesnėmis ar mažesnėmis kompanijomis. Trečiajame kurse turėjome bendrą projektą su „Nokia“ bendrove – kūrėme ateities bendravimo prietaisą. Atsimenu, kad visa grupė labai stengėsi, jautėsi sveika konkurencija, nes „Nokia“ yra vienas geriausių darbdavių Suomijoje ir daug kas trokšta ten patekti. Galų gale jiems patiko mano projektas, todėl pasiūlė pratęsti jį, įdarbino mane praktikantu, o vėliau sutarėme ir dėl mano diplominio darbo.
Pirmaisiais metais dirbau „Nokia tyrimų centre“ („Nokia Research Center“) – ten galvodavome daugiau apie ateitį, kaip žmonės bendraus, kokiomis priemonėmis, ir kokia bus „Nokia“ vieta bendruomenėje. Rengėme daug įvairių ir labai įdomių koncepcijų.
„Nokia“ – tai tarsi nuolatinė mano mokykla, čia nebūna situacijų kaip universitete – „viskas, diplomą turiu, man gabumų užteks“. Visą laiką ko nors mokaisi, tobulėji. Kadangi teko dirbti kartu su dizaineriais, kurie yra sukūrę keletą labai pagarsėjusių ir mane itin įkvėpiančių „Nokia“ telefonų modelių – „Nokia 8800“, „Nokia 6310“ – iš šių autorių dirbdamas kartu aš labai daug ko išmokau.
Kaip apibūdintumėte dabartines savo pareigas „Nokia“? Už ką esate atsakingas? Kiek pavaldinių turi vyresnysis dizaineris?
Esu vyresnysis dizaineris, o šią vasarą perėjau į „Nokia Gear Design“ organizaciją. Po labai sėkmingo projekto su „Nokia C7“ norisi pasidalinti gabumais, patirtimi ir novatoriškumu su kitomis dizainerių grupėmis bei galvoti globaliau, visapusiškiau – ne vien tik apie telefoną, bet ir apie jo vietą įvairiose aplinkose, telefono infrastruktūrą.
Vyr. dizaineris pavaldinių neturi, dirbame komandoje, esu komandos dalis. Dizaineriui tenka skatinti novatoriškas idėjas ir derinti jas su visais – dizaino vadovybe, inžinieriais, verslo atstovais. Tai labai laikui imlus procesas. Tampi tarsi tuo kertiniu akmeniu, kuris turi suderinti viską, kad būtų pasiekta tobula forma ir balansas.
Kada įsigijote pirmąjį „Nokia“ telefoną? Ar galima tvirtinti, kad ir jame, ir naujausiuose „Nokia“ modeliuose yra išlaikyti „firminio“ „Nokia“ dizaino bruožai?
Pirmąjį telefoną įsigijau, kai man buvo 19 metų – tai buvo juodas „Nokia“ modelis su 2 centimetrais išsikišusia antena. Tai buvo labai geras telefonas, ilgai tarnavo.
„Nokia“ istorija telekomunikacijų srityje ilga, per šį laiką susiformavo kai kurie tipiniai „Nokia“ dizaino elementai. Pavyzdžiui, „U“ formos profilis – tai yra savitas „Nokia“ bruožas, kurį mes taip pat sėkmingai integravome į „Nokia C7“ telefono dizainą. Manau, kad mūsų kuriamo dizaino patikimumą ir patrauklumą patvirtina tai, jog dalį elementų nusižiūri ir konkurentai.
Ar egzistuoja išskirtiniai, bendrieji „Nokia“ dizaino principai, kurių privaloma laikytis kuriant naujus produktus? Jei taip, kaip trumpai apibūdintumėte „Nokia“ telefonų dizaino „filosofiją“?
Kurdamas šį modelį dirbau išmaniųjų telefonų dizaino komandoje. Joje yra puikių ir talentingų dizainerių. Mes visi kartu kūrėme dizaino filosofiją, turėjome nuolat ieškoti kompromiso tarp mūsų idėjų ir technologijų progreso. O filosofija yra gan paprasta – dizainas turi sukelti pozityvias emocijas telefono savininkui, džiaugsmą. Manau, tai puikiai matyti ir gerai jaučiama „Nokia C7“ modelyje.
Išmaniųjų telefonų rinkoje – nuožmi konkurencija. Kaip telefonų techninės įrangos – ekranų matricų, fotokamerų, elektroninių lustų – unifikacija veikia telefonų dizainerių kūrybines paieškas? Ar vienodi šiuolaikinių telefonų komponentai lemia ir vienodėjantį telefonų dizainą?
Mums nuolat tenka ieškoti geriausių kompromisų tarp idealaus dizaino ir inžinerinių, technologinių sprendimų ir galimybių. Kaip dizaineris, privalai suvokti ribą tarp įmanomo ir neįmanomo. Labai svarbu laikyti kojas ant žemės ir per daug nenuklysti į iliuzijų pasaulį, kur idėjos gal ir būtų puikios, bet neįgyvendinamos.
Skirtingų gamintojų telefonų dizainas niekada nebus vienodas, nes kiekviena kompanija turi savo filosofiją, savo viziją, taip, kaip „Nokia“ turi savąją. Telefonų komponentų yra labai daug, jie prieinami daugumai gamintojų, tačiau viskas priklauso nuo pasirinkimo, kokia forma ir kaip šie komponentai bus pateikti vartotojams, labai svarbu, koks bus galutinis rezultatas ir kaip galiausiai veiks telefonas. Čia ir atsiranda tie esminiai skirtumai tarp įvairių gamintojų, pasirenkančių skirtingas strategijas.
Minėjote, jog „Nokia C7“ dizainą kūrėte pusantrų metų. Iš šalies atrodo, kad tai labai ilgas laiko tarpas. Kodėl taip ilgai trunka idėjos pavertimas brėžiniais? Nuo ko tai priklauso – dizaineriams keliamų reikalavimų naudoti tam tikrą techninę įrangą, medžiagas, „tilpti“ į reikiamą produkto įrangos biudžetą, dizaino derinimo korporacijos hierarchijoje ar kitų priežasčių?
Žvelgiant iš šalies, pusantrų metu gal ir skamba kaip labai ilgas laiko tarpas, tačiau iš tiesų už vieno telefono sukūrimo ir gamybos slypi daugybė darbų – tenka daugybę dalelių sudėlioti į vieną tobulą formą, prie projekto dirba daugybė žmonių, tenka planuoti masinę gamybą, atlikti telefono atsparumo testus ir taip toliau. Tad iš tiesų laiko tarpas nėra didelis.
Aš esu atsakingas už dizainą ir, kaip mėgstu sakyti, tai tarsi desertas, nes mano darbo rezultatas yra geriausiai matomas. Prie projekto teko praleisti daug valandų, klausiausi kolegų dizainerių pastebėjimų, kritikos ir visa tai naudojau gludindamas savo telefono erdvinį modelį kompiuteryje – galų gale pasiekiau tokį lygį, kai visos detalės, jų dydžiai ir proporcijos buvo tobulai subalansuoti, jautėsi įrenginio dizaino harmoniškumas. Kai pajutau, kad prie turimo modelio nieko neįmanoma nei pridėti, nei atimti, supratau, kad esame labai arti tikslo. Taip pat inžinierių komanda buvo puiki, jie pasitikėjo mano dizaino sprendimais, niekad nedvejojo ir neprieštaravo – tiesiog dirbo entuziastingai, ir šis entuziazmas jaučiamas pačiame produkte – naudojome kokybiškas medžiagas, visus darbus atlikome su meile ir aistra.
Mūsų, dizainerių, pagrindinė techninė įranga – tai kompiuteris su programine įranga. Aš naudoju „Catia V5“ 3D modeliavimo sistemą, kuria ir sukūriau kiekvieną „Nokia C7" korpuso paviršių, kiekvieną detalę – puiki programa. Be abejo, darom ne vien kompiuterinius modelius, bet ir fizinius – juos tiesiog spausdinam 3D spausdintuvu. Irgi puikus įrenginys. Apie biudžetą negaliu pakomentuoti – iš mūsų yra paprasčiausiai reikalaujama atlikti viską, kas įmanoma, kad galutinis produktas būtų kaip manoma arčiau tobulumo. Iš tiesų kiekvienas dizaineris pats trokšta tobulai įgyvendinti savo projektą.
Kokiais C7 dizaino sprendimais didžiuojatės ir ką galbūt buvo galima padaryti geriau?
Mano stilius ir linija visada buvo dinaminio ir organinio pobūdžio, tai siekiau pabrėžti ir šiame produkte. Mano kolegos tikrai pastebėjo tai, jie sakė, jog telefone matomas manasis stilius, organiškos, dinamiškos linijos ir paviršiai – tikrai nelengva perteikti bent kruopelytę savęs tokiame ploname ir nedideliame produkte, todėl labai džiaugiuosi rezultatu. Taip pat didžiuojuosi pasiekta harmonija, balansu ir jausmu, kuris užlieja, kai pirmą kartą paimi šį „Nokia C7" į ranką – tai puikus jausmas, tarsi gimsta ryšys tarp tavo rankos ir telefono. Ir, be abejo, kiekviena maža detalė, jos dydis ir vieta yra apgalvota, jos taip gražiai ten tiesiog „sėdi“.
Mano manymu, visada yra erdvės tobulėjimui, tačiau reikia kažkuriame etape padėti tašką, kad judėtum toliau, nes kitaip niekada nieko neužbaigsi. Dirbdamas siekiu, kad produktas būtų tobulas. Nors visada žinau, kad negali būti tobulo produkto, tačiau jaučiu, kad žengiu žingsnį tobulumo link.
Kokių kitų pagrindinių telefonų gamintojų dizaino pasiekimai daro Jums įspūdį? Kokie iš jų, Jūsų akimis, yra pagrindiniai „Nokia“ konkurentai dizaino srityje?
Pasiekimų yra tikrai daug. Neturiu mintyje tam tikro gamintojo, bet apskritai visą IT pramonę. Mane tiesiog žavi, kaip greitai technologijos keičiasi ir kaip įvairiai jos veikia mūsų bendravimo būdus, ar tai būtų „Facebook“ socialinis tinklas, ar 3D ekranas, ar fotokamera. Kai pagalvoji, supranti, koks mažas šiomis dienomis yra tapęs pasaulis, nes taip lengva palaikyti ryšį su artimaisiais ir draugais per atstumą.
Ar galėtumėte nurodyti Jūsų manymu didžiausius „Apple“ telefonų dizaino trūkumus? Kokia didžiausia „iPhone“ dizaino magijos – jei tokia Jūsų manymu išvis egzistuoja – paslaptis? Ar „Nokia“ įsitraukusi į „dizaino karą“ su „Apple“, HTC ar kitais gamintojais? Jei taip, kaip apibūdintumėte dabartinę padėtį šiame „fronte“?
Visi gamintojai iš principo sėdi vienoje valtyje – mes visi kartu formuojame naujus bendravimo būdus, tačiau, kaip jau minėjau, tiktai nuo konkrečios kompanijos filosofijos ir vizijos priklauso, kiek gamintojus lydės sėkmė ar nesėkmė. „Nokia“ viziją atspindi kompanijos šūkis „Connecting People“ – tai labai plati ir turtinga filosofija. „Apple“ kompanija dirba ta pačia linkme kaip ir mes, bet jie nėra „Nokia“, jų filosofija ir būdas susideda iš kitokių komponentų. Kokių? Nežinau.
Iš tiesų nejaučiame jokio „dizaino karo“ – mes paprasčiausiai dirbame savo darbą, kuriam technologijas, kurios sujungia žmones visame pasaulyje ir bandom tai padaryti tokiais būdais, kad visi turėtų galimybę ir džiaugsmą bendrauti tarpusavyje. Iš viso to ir gimsta telefonų dizaino idėjos.
Kaip mobiliojo ryšio technologijų ir elektronikos pramonės plėtra atsilieps telefonų dizainui po 2 – 3 metų? Kaip, Jūsų manymu, po tiek laiko turėtų atrodyti vidutinės klasės mobilusis telefonas, kokios galėtų būti svarbiausios jo išvaizdos ir funkcionalumo permainos?
Mobiliųjų technologijų raida juda ta linkme, jog telefono funkcija tampa tik viena iš daugelio mobiliojo įrenginio galimybių. Kuo toliau, tuo daugiau galės nuveikti telefonas. Internetas ir juo teikiamos paslaugos plėtojamos neįtikėtinais greičiais, galima tiktai spėlioti, ką dar naujo pasiūlys ir kur pakryps IT industrija.
Telefono evoliucinė raida yra panaši į radijo ar televizoriaus – iš pradžių jie buvo brangūs, gremėzdiški ir sudėtingi įrenginiai,o šiandien tai kasdienybė, rutinos dalis – jie ploni, lengvi ir pigesni, priklausomai nuo tam tikrų parametrų.
Ar bendraujate su kolegomis dizaineriais iš „Apple“, „SonyEricsson“, LG, „Samsung“ ar kitų bendrovių? O gal dėl konfidencialumo tokie kontaktai yra griežtai draudžiami?
Ne, mes nebendraujame, tiesiog dirbame savo darbą.
Koks, Jūsų manymu, turėtų būti idealus telefonas?
Man asmeniškai – „Nokia C7“. Kūriau telefoną, kurį norėčiau turėti ir pats. Apgalvojau jį iki smulkiausių detalių ir manau, kad tai žingsnis tobulumo link.
Ar „Nokia“ būstinėje Helsinkyje dirba ir daugiau lietuvių? Ar dalyvaujate Suomijos lietuvių veikloje?
Taip, „Nokia“ dirba ir daugiau lietuvių, kompanijoje netgi dirba dviejų lietuvių šeima, su kuriais esame geri draugai. Yra lietuvis draugas, kuris dirba su nanotechnologijomis, yra, kurie vykdo doktorantūros darbus – tad tikrai yra darbščių ir gabių lietuvių. Mes esame netgi subūrę krepšinio komandą, kuri vadinasi „Green Zeppelins“ ir rungtyniaujame penktojoje Suomijos lygoje. Šiuo metu esame iškovoję tris pergales ir patyrę vieną pralaimėjimą. Dauguma komandos narių yra lietuviai, bet yra ir latvis, vengras bei ukrainietis.
Kokius svarbiausius įspūdžius parsivežėte iš šios kelionės į Lietuvą? Kada į ją vėl atvešite naują savo sukurtą telefoną?
Įspūdžiai tikrai malonūs, nesitikėjau tokio didelio dėmesio, pirmą kartą patyriau kažką panašaus. Buvo gera susipažint su „Nokia“ kolegomis čia Lietuvoje, aplankyt draugus bei artimuosius, susitikt su dailės mokytoja, kurios dėka ilgainiui ir atsidūriau „Nokia“ kompanijoje. Gaila, kad vizitas buvo gana trumpas, norėjosi daugiau laiko pabūti su šeima ir draugais.
Kitą kartą planuoju atvykti kitą vasarą – bandysiu užtaikyt per „Eurobasket 2011“ finalą :) , o ar turėsiu naują kūrinį, pasakyti sunku – kiekvienas projektas yra specifinis, todėl sunku nuspėti jo eigą ir trukmę.
Dėkoju už pokalbį.
