Šių metų Nobelio literatūros premijos laureatą Haroldą Pinterį žinia užklupo netikėtai. Duodamas interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“ jis prisimena, kaip negalėjo suprasti, kodėl jam turėtų skambinti Nobelio komiteto pirmininkas, kaip prieš kelias dienas nukritęs stipriai susidaužė galvą ir manė, kad jau mirs, o vienas televizijos kanalas net ir paskelbė: „Haroldas Pinteris mirė“, ir tik po to susigriebė: „Ne, jis laimėjo Nobelio premiją“.
Švedijos Akademija ketvirtadienį paskelbė, kad 2005 m. Nobelio literatūros premija atiteko britų dramaturgui Haroldui Pinteriui. Tačiau jam šis rytas buvo, kaip ir daugelis kitų – su laikraščiu vienoje rankoje ir spanguolių sulčių stikline kitoje.
„Kad laimėjau Nobelio premiją, išgirdau dvidešimt minučių prieš oficialų paskelbimą. Prieš tai aš net nežinojau, kad esu pretendentas į šią premiją. Jie paskambino man ir pranešė, kad man paskambins Nobelio komiteto pirmininkas, ir aš, atrodo, pagalvojau „kodėl?“ – „The Guardian“ pasakojo H. Pinteris. - Pirmininkas pasakė: „Jūs laimėjote Nobelio literatūros premiją“. Aš praradau amą ir likau be žado kelias minutes. Šis įvykis mane labai sujaudino. Kodėl jie mane apdovanojo, aš nežinau.“
„Kai prisimenu kitus Nobelio premijos laureatus, jaučiuosi pakliuvęs į nuostabią kompaniją. Niekada nemaniau, kad tai atsitiks man. Tiesą sakant, šį rytą, kai pasiėmiau į rankas „The Guardian“, tingiai svarsčiau, ar Orhanas Pamukas laimėjo premiją. Jis nuostabus rašytojus, todėl peržiūrinėjau puslapius ieškodamas, ar jis laimėjo, nesuvokdamas, kad jie dar šito nepaskelbė. Nežinau, kokie yra kriterijai, bet man bus labai smalsu tai išsiaiškinti, kai nuvyksiu į Stokholmą“, – sakė naujasis premijos laureatas.
Žinia apie paskirtą Nobelio premiją buvo netikėta ne tik pačiam pjesių „Gimtadienio šventė“ ir „Sargas“ autoriui, bet ir vietos bei pasaulio žiniasklaidai. Turkų romanistas Orhanas Pamukas buvo minimas tarp kitų ne pirmą kartą linksniuojamų pretendentų – JAV rašytojai Philipas Rothas ir Joyce Carol Oates, albanas Ismailas Kadare, izraelietis Amosas Ozas, čekas Milanas Kundera ir kt.
„Europoje visos mano pjesės pastatytos, bet ne visi žmonės jas mėgsta. O kai galvoju apie savo naujausias pjeses, dažnai jaučiuosi apsuptas tuštumos, – prisipažįsta H. Pinteris ir pridūrė jau pajutęs užgriuvusios šlovės kainą: – Invazija jau prasidėjo. Draugai man skambinėja visą dieną. Kai kurie žurnalistai elgiasi pasibaisėtinai – jie skambinėja į duris, reikalaudami juos įleisti. Jiems nepatinka, jei neatsakinėji kaip šimpanzė. Bet aš nesu šimpanzė ir neketinu kada nors būti suknista šimpanzė, nors aš nieko prieš šimpanzes neturiu.“
Jis prisiminė, kaip prieš kelias dienas Dubline, lipant iš automobilio slystelėjo lazda, kuria ramstosi, ir jis pargriuvo. „Trenkiausi galva į kietą šaligatvį, aplinkui pasruvo kraujas. Praleidau ligoninėje keturias valandas, man susiuvo devynias siūles. Tad vieną akimirką aš džiaugiausi gyvenimu, o kitą jau maniau, kad mirsiu, – kalbėjo H. Pinteris. – O tada rytą pranešė apie Nobelio premiją. Man pasakojo, kad vienas iš „Sky“ televizijos kanalų rytą pranešė: „Haroldas Pinteris mirė“, paskui persigalvojo ir pasakė: „Ne, jis laimėjo Nobelio premiją“. Taigi aš prisikėliau iš numirusių“.
Tačiau pastaruoju metu dramaturgo sveikata išties šlubuoja, nors H. Pinteris tvirtina, kad dabar jau sveiksta: „Vartoju daug vaistų dėl kažkokios mistiškos ir ypač retos ligos, kuri pasirinko mane iš milijonų kitų žmonių. Todėl pastaruosius tris mėnesius jaučiausi ypač prastai. Be to, jaučiuosi silpnas dėl to kritimo Dubline, kuris turėjo mane užmušti, bet, pasirodo, esu stipresnis, nei įsivaizdavau“. 2002 m. gruodį rašytojui buvo diagnozuotas stemplės vėžys.
„O kalbant apie mano darbą ir gyvenimą, aš manau, kad asmeninis ir politinis gyvenimas yra susiję. Bet tik tam tikra prasme. Kai mano žmona Antonia rytą man pila spanguolių sulčių, aš to nelaikau politiniu veiksmu. Bet Antonios davimas man sulčių yra santuokinės meilės aktas. Turiu pasakyti, kad be jos nebūčiau susidorojęs pastaruosius kelerius metus. Aš esu laimingas žmogus visais atžvilgiais“, – savo pasakojime tašką padėjo rašytojas.
Nuo H. Pinterio kūrybos iki politinės veiklos daugiau galima sužinoti jam skirtame tinklapyje (http://www.haroldpinter.org/home/index.shtml).
