Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.
„Ukrainos klausimas, aišku, buvo pats svarbiausias visam pasauliui ir pačiai Ukrainai, bet, jeigu būtume savanaudiški ir žiūrėtume į mūsų reikalus, tai mums čia buvo fantastiškas renginys ir jo rezultatas buvo toks, kokio mes tikėjomės pastaruosius dešimt metų“, – sakė A. Jakimčuk.
Tai kokie gi tie svarbiausi sprendimai Lietuvai, priimti NATO viršūnių susitikime Vilniuje?
Regioniniai gynybos planai
Viršūnių susitikimo išvakarėse Aljansui pavyko sutarti ir dėl naujų regioninių gynybos planų, kuriems ypač daug dėmesio skyrė Lietuva.
Anksčiau NATO buvo laikomasi požiūrio, kad rusams užpuolus, Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyks į pagalbą. Naujieji planai numato, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.
J. Stoltenbergas juos vadino išsamiausiais „nuo Šaltojo karo pabaigos“. Patys planai nėra viešinami. Ginant Lietuvą didžiausias dėmesys skiriamas Vokietijai.
„Nuo 2014 metų NATO generolai, ekspertai bijojo, kad Aljansas negali iš karto apginti Baltijos šalių, gali tik atgrasyti, o po to atkovoti. Ką tai reiškia? Rusija užeina, užima, tada atkeliauja NATO pajėgos ir smogia atgal. Tada pas mus yra mūšio laukas. Dabar viskas pasikeitė“, – sakė A. Jakimčuk.
„Pagrindinė žinutė – kiekvieno Aljanso centimetro gynyba nuo pirmos įsiveržimo minutės“, – apibendrino V. Venckūnas.
Vokiečių brigada
Lietuva NATO viršūnių susitikime norėjo sutarti, kad deklaracijoje vienokiu ir kitokiu būdu būtų įtvirtintas ir Vokietijos pasiryžimas Lietuvoje dislokuoti karių brigadą.
Tokio sprendimo Vilnius siekė, norint užsitikrinti, jog Vokietija neatsitrauktų nuo kiek anksčiau birželį duoto pažado nuolatos dislokuoti vienetą Lietuvoje, jeigu Lietuva tam bus įrengusi infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.
Vis dėlto NATO vadovai Vilniuje pakartojo Madrido viršūnių susitikimo deklaracijoje pernai įtvirtintą formuluotę, jog rytiniame Aljanso pakraštyje dislokuotos priešakinės bataliono dydžio pajėgos „prireikus gali būti padidintos iki brigados dydžio vienetų“.
Vilniaus viršūnių susitikimo paraštėse Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Berlynas iki metų pabaigos turėtų parengti planą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo.
Ministras pabrėžė, kad sutarimas dėl brigados „yra suderintas su NATO planais“, tačiau tai nėra jų dalis.
„Nors komunikate neįvardintos konkrečiai nei Lietuva, nei Vokietija, <...> bet kartėlio ar nusivylimo iš mūsų pusės nesimatė. Teko bendrauti su kai kuriais politikais, kurie sakė, kad viskas tvarkoje. Būtų įrašę, būtume džiaugėsi. Neįrašė, ne tai yra svarbiausia. Svarbiausia yra mūsų susitarimai su Vokietija ir, atrodo, kad čia viskas yra gerai“, – pasakojo V. Venckūnas.
„Visi laimingi, visi patenkinti. Panašu, kad brigados klausimas jokių didelių diskusijų ar pykčiu nebekelia“, – pridūrė jis.
Gynybos finansavimas
Siekiant įgyvendinti minėtus planus, NATO šalys sutarė ir dėl gynybos finansavimo grindų – valstybėms skirti ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
NATO viršūnių komunikate rašoma, kad šių lėšų reikia „tvariai vykdyti savo, kaip NATO sąjungininkių, įsipareigojimus“.
Lėšos turėtų būti naudojamos naujos įrangos įsigijimams, taip pat kitoms karinėms reikmėms, susijusioms su naujais regioniniais gynybos planais.
Numatoma, kad kiekviena sąjungininkė bent 20 proc. gynybos biudžeto turi investuoti „į pagrindinę įrangą, įskaitant susijusius mokslinius tyrimus ir plėtrą“.
NATO duomenimis, šiuo metu 11 NATO narių jau pasiekė arba viršija 2 proc. BVP finansavimą gynybai.
Sutarta dėl rotacinio oro gynybos modelio
Kaip teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, jis leis Lietuvoje ir visame rytiniame pakraštyje dislokuoti antžemines oro gynybos sistemas bei naikintuvus, kurie treniruosis perėjimą iš taikos meto į krizės situaciją.
„Tai – pirmas žingsnis stiprinant oro gynybos pajėgumus regione, užtikrinant sklandų perėjimą iš oro policijos į oro gynybą.
Kartu su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais pasirašėme deklaraciją dėl bendradarbiavimo oro gynybos srityje, kuriame bendras oro erdves treniravimuisi ir tikimės didesnio sąjungininkų pajėgumų pritraukimo“, – teigė ministras.
Švedijos narystė NATO
Pirmadienį vakare Vilniuje NATO, Švedijos ir Turkijos delegacijoms pavyko rasti sutarimą dėl Stokholmo narystės Aljanse — Ankakra nebeblokuos šio proceso. Neilgai trukus poziciją pakeitė ir Vengrija, pareiškusi, kad „ratifikavimo proceso užbaigimas dabar yra tik techninis klausimas“.
Turkija pastarosiomis dienomis dar buvo padidinusi spaudimą partneriams, susiejusi Švedijos narystę su įstrigusių Ankaros derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) atnaujinimu.
Dėl to pirmadienį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu susitiko ne tik NATO lyderiai, bet ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. Po susitikimo pareigūnas paskelbė, kad jie sutarė įpūsti naujos gyvybės ES ir Turkijos santykiams.
R. T. Erdoganas su Švedija sutarė, kad mainais į paramą jos narystei Stokholmas parems Turkijos eurointegracijos pastangas ir tęs įsipareigojimus dėl kovos su terorizmu.
Stokholmas pirmadienį pavadino „gera diena Švedijai“. Ši šalis taps 32-ąja NATO nare. Susitarimas Lietuvai svarbus ne tik dėl dar vienos patikimos partnerės, bet ir dėl to, kad Švedijai ir Suomijai tapus Aljanso narėmis, Baltijos jūra praktiškai tampa „NATO vidiniu ežeru“.
Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
Kalbėjome apie:
00:00 Spec. laida NATO summitui aptarti
00:57 Zelenskio antradienis, NATO užuominos ir reformos Ukrainoje
10:27 NATO nuotaikų bangavimas – karo nuovargio pasekmė
15:41 Kinija– grėsmė, bet ne taip stipriai akcentuojama; Japonija – stebinantis bendradarbiavimas
22:20 Kulebos ir Zelenskio sugadintas NATO vakarėlis
28:25 Babčenkos ir Arestovyčiaus patarimai ukrainiečiams
33:03 Artėja rinkimai JAV, prisidės nuovargis – pagalba Ukrainai gali nusilpti
38:10 Įdomiausias dalykas summite, kurį pasakė Čekijos prezidentas
41:27 Fantastiškas rezultatas Lietuvai
50:00 Džiaugsmas dėl Švedijos ir laimingas Erdoganas
53:21 Dar kartą apie 2 proc. gynybai, kas dar gero tame komunikate ir tiltas nuo Vilniaus iki Vašingtono
57:07 Švilpimas Orbanui ir susimojavimas su lyderiais
58:34 Visi laisvojo pasaulio lyderiai buvo netoli Lazdynų
59:45 Bideno pakoučinimas pasauliui iš VU kiemo
1:03:39 Istoriniai nepatogumai, kurie yra kaina, kurią mokame už NATO\
1:06:03 Juokingi lauknešėliai
1:08:50 Nausėdos „YAY!”
.jpg)
