Artimiausią naktį vietomis trumpai palis. Naktį ir rytą daug kur tvyros rūkas. Žemiausia temperatūra 10–12 laipsnių. Dieną daug kur trumpai palis. Vietomis perkūnija. Aukščiausia temperatūra 17–21 laipsnis.
Ketvirtadienio naktį vietomis, daugiausia rytiniuose rajonuose, palis, rūkas nenumatomas, tačiau jis pasirodys penktadienio naktį.
Kaip susidaro rūkas?
„Priežeminiams sluoksniams vėstant vandens garai virsta mikroskopiniais vandens lašeliais, tuomet tuos lašelius mes ir matome kaip rūką. Rūkui susidaryti reikalingos ramios naktys. Kuomet naktys yra ramios, vėjas rūko neblaško, todėl jis ir kyla. Reiškinys kyla, nes oras naktį atvėsta ir vandens garai virsta vandens lašeliais”, – kalba sinoptikas Naglis Šulija.
Dažniausiai rūkas susidaro spalį - gruodį
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje per metus pasitaiko 41-105 rūko dienos. Daugiausia jų pasitaiko Žemaičių aukštumoje, mažiausiai Rytų Lietuvoje. Didžiojoje Lietuvos dalyje rečiausiai rūkai susidaro gegužės-liepos mėnesiais (pačiame pajūryje liepą-rugsėjį), o dažniausiai spalį-gruodį. Pajūryje rūkai galimi pavasario pradžioje. Vidutinė vieno rūko trukmė yra 4-6 valandos, o maksimaliai gali tvyroti net keletą parų.
„Rūkas gali susidaryti prie pelkių, ežerų, pievų, bet kurioje vietoje, kur yra daug drėgmės. Ten yra daugiau drėgmės, todėl prie tokių sąlygų, kai atšąla, kyla rūkas”, – kalba sinoptikas Naglis Šulija.
Rūkas – vienas pavojingiausių reiškinių kelyje
Rūkas dažnai kyla miestuose, judriuose keliuose, todėl esant rūkui vairuotojams svarbu sumažinti greitį, elgtis atsakingai. Tamsiu paros metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.
„Ne veltui saugaus eismo kelių eismo taisyklėse yra sąvoka, kas yra blogas matomumas, tai meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis, nei 300 metrų, netgi žiūrint į kelio parametrus, tai tas reiškinys, blogas matomumas, pas mus pasireiškia pakankamai dažnai, ne vien esant rūkui, stipriam lietui”, – mini Dmitrij Bial, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas.
Svarbiausia matomumas bei kelio danga
Svarbu kelyje įvertinti matomumą, nevažiuoti greitai, jei jis yra prastas.
„Eismo sauga priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Eismo saugos situacija keliuose, jeigu yra vairuojama giedrą dieną, tai natūralu, kad yra geresnė. Sąlygos yra pakankamai geros, geras matomumas, vairuotojas gali matyti aplinką, gali matyti, kas dedasi automobilio priekyje, gale, gali matyti toli, prognozuoti kitų eismo dalyvių veiksmus, prognozuoti kokia bus situacija, iš anksto imtis tam tikrų veiksmų, pasirinkti saugų greitį, pristabdyti iš anksto, manevruoti. Tai yra labai svarbu”, – mini D. Bial.
Esant kelyje reikia įvertinti kelio dangą, esant rūkui, galima tikėtis vandens pleišto ir kitų reiškinių.
„Po matomumo, svarbiausias tampa automobilio valdymas. Esant rūkui, ar palijus sukibimas su kelio danga pasidaro prastesnis, būna visokių reiškinių, vandens pleišto tarp kelio dangos ir padangos, reikėtų atsižvelgti į tai ir vairuoti pakankamai atsargiai, jeigu yra didelis vandens kiekis ant važiuojamosios dalies, tai neužvažiuoti ant jų, kad automobilio nesumėtytų. Žinoma, reikėtų įvertinti ir sukibimą, prie to priderinti ir vairavimo sąlygas atitinkamas. Mažint greitį, vairuoti ne staigiai, o tolygiai, pasirūpinti padangomis”, – kalba D. Bial.
