Naujienų portalui tv3.lt etnologas Libertas Klimka papasakojo, kaip vieversėlis nulemia pavasario ženklus.
Pasak jo, jeigu vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24-oji, tai reiškia, kad pavasaris užsitęs ir dar teks palaukti didžiojo gamtos atgimimo, tačiau, jeigu į jam skirtą šventę pavėluoja – pavasaris jau skuba ateiti ir bus ankstyvas.
„Sako žmonės, kad jeigu vieversys atskrenda ir laukai dar visur padengti sniegu, tai vieversys neturi, kur nutūpti ir jo giesmelė tada liūdna: „Čyru vyru pavasaris, dar neišėjo pašalas“.
O jeigu daug sniego nutirpusio, jis džiaugiasi, kad jau pavasaris į jo gimtinę atėjo“, – sako etnologas.
L. Klimka pabrėžia, kad anksčiau vieversys buvo svarbus ne tik šią dieną. Šis mažas paukštelis laikomas artojų linksmintoju.
„Legenda pasakoja, kad artojas sunkiai dirbdamas ir saulės negailestingai kepinamas pavasarį, nuo jos pavargo ir į saulę metė grumstelį žemės, kad per daug kankina jį savo spinduliais. Tas grumstelis nenukrito žemėn, o pavirto vieversiu ir ėmė virš artojo dirbančio čirventi. Nuo to jam tas darbas nebeatrodė toks varginantis ir sunkus“, – pasakoja jis.
Ne vienintelis prietaras
Anksčiau žmonės tikėjo ir tuo, kad kai kurių darbų vieversio dieną negalima daryti. Pavyzdžiui, L. Klimka sako, kad moterys ir merginos tą dieną nesišukuodavo:
„Merginos plaukų nešukuodavo, nes sakydavo, kad vištos gėlių darželius iškapstys ir nevisos gėlės išdygs ten pasodintos“.
Tačiau šią dieną buvo būtina išlikti aktyviems, o vaikams būdavo rengiamos ir lenktynės, kad prasimankštintų ir kartu pavasaris ateitų su nauju jėgų antplūdžiu.
„Vaikų varžybas dar ir šiandien būtų galima padaryti. Anksčiau sakydavo, kad jeigu Vieversio dieną būsi neapkiautęs ir judrus, visus metus būsi sveikas ir energingas“, – šypsodamasis sako L. Klimka.
