Lietuva mirga Europos statistinių duomenų lentelių viršūnėje. Lietuva, pirmaujanti pagal alkoholio suvartojimą, vėl tapo lydere dėl savižudybių. Ekspertų nuomone, priežasčių ir atsakymų reikia ieškoti prastoje ir vis prastėjančioje ekonominėje situacijoje. 2007-aisiais, kai žmonės turėjo darbus ir uždarbius, situacija nebuvo tokia liūdna.
Statistikos duomenimis, kas šeštas darbingo amžiaus žmogus Lietuvoje neturi darbo. Kaime darbo neturi apie 70 proc. gyventojų. Ekonomistų nuomone, ši statistika atrodytų dar šiurpesnė, jeigu visi darbo neturintys žmonės ranką ištiesę sėdėtų Lietuvoje. Sudėjus darbo ieškančius ir nusivylusius paieškomis bedarbius bei tuos, kurie netekę vilties laimės ieškoti išvažiavo į užsienį, bedarbių eilė dar pailgėtų trečdaliu.
Be darbo ir be vilties
Darbo ieškoti išvažiuoja tie, kurie yra ragavę mokslo, turi motyvaciją gyventi ir stengtis išlikti. Ką daryti tiems, kurie tokios motyvacijos neturi? Jie yra pasmerkti skęsti alkoholizmo liūne.
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojas Algirdas Mižutavičius abejojo, ar priklausomybės ligomis sergančiųjų statistika nėra pagražinta.
„Pas mus gydosi mažiau ligonių, bet tai nereiškia, kad jų yra mažiau. Anksčiau daugiausia gydėsi darbingo amžiaus statybininkai, bet netekę darbo jie išvažinėjo į užsienius. Žmonės, kurie netenka darbo, nebeturi tikslo, nemato išeities ir tai juos stumia prie bedugnės. Anksčiau pas mus gydytis atvažiuodavo žmonių iš kaimo, dabar jų beveik nesulaukiame. Tai anaiptol nereiškia, kad kaimuose neliko priklausomų nuo alkoholio žmonių. Jie neturi už ką atvažiuoti, o gal ir motyvo važiuoti. Pas mus daugiausia gydosi tik tie, kurie dar turi darbą. Aš matau labai didelę problemą Lietuvoje. Didėja atskirtis ne tik tarp Seimo ir visuomenės, bet ir tarp turtingųjų ir vargšų. Nelabai kam rūpi, kad kažkam yra blogai. Net ir skurstantiesiems aukoja tie, kurie patys ne itin pertekę“, – svarstė medikas.
Anot jo, Lietuvą gali išgelbėti tik darbas. Turintys darbo žmonės gali atgauti savigarbą, gali planuoti ateitį. „Trumpalaikis, menkai mokamas darbas neišgelbės. Iš to kyla visos bėdos, auga nusikalstamumas, žiaurios žmogžudystės, savižudybės. Žmonės praranda atspirties tašką. Liūdniausia matant, kad situacija blogėja. Alkoholis, narkotikai įtraukia vis jaunesnius žmones. Lietuvoje reikia sukrėtimo, kad kas nors pasikeistų“, – svarstė A.Mižutavičius.
Be išeities
Alkoholizmo pasekmės skaudžios. Ir viena iš jų – savižudybės. Didžiausias savižudybės pavojus kyla, kai nepatenkinamas žmogaus poreikis jaustis vertingam ir reikalingam. Su savižudybėmis susijusi ir darbo situacija.
Lietuvoje savižudybių skaičius didėti buvo nustojęs 2007 metais, kai situacija darbo rinkoje buvo gera, o nuo 2008 metų, kai pradėjo ryškėti krizės požymiai, savižudybių skaičius ėmė vėl kilti.
Savižudybių rodikliai varijuoja tarp vyrų ir moterų, tarp kaimo ir miesto gyventojų. Faktas, kad Lietuvos kaime šie rodikliai dvigubai aukštesni nei mieste, rodo, kad kaimo žmonėms daug sunkiau pavyksta susidoroti su problemomis.
Alkoholizmas, kaip savižudybės priežastis, dažniausiai dominuoja tarp vyrų. Vyrų Lietuvoje nusižudo tris kartus daugiau negu moterų. Kadangi visuomenės nuomonė apie savižudybę neigiama, savižudybių statistika nėra itin patikima ir tiksli. Tačiau ir to pakanka įrodyti, kad Lietuva tebepirmauja savižudybių skaičiumi Europoje. Pagal statistinius duomenis, labiausiai priartėjusi prie Lietuvos yra Vengrija, Kazachstanas ir Latvija.
Kaip sakė Valstybės psichikos sveikatos centro specialistė Lina Ignatavičiūtė, savižudybės ir priklausomybės nuo alkoholio priežastys bei jų poveikio mechanizmai yra panašūs. „Tai ta pati destrukcija, tik priemonės skirtingos“, – neabejojo specialistė. Jos įsitikinimu, padėti galima stiprinant prevencinę veiklą ir gerinant pagalbos prieinamumą kritinėse žmogui situacijose ar tam tikrais gyvenimo periodais.
Tik skaičiai:
Naujausiais tyrimų duomenimis, net 22 proc. į alkoholio liūną įklimpusių Lietuvos gyventojų pagrindine nelaimės priežastimi nurodo nedarbą, 8,8 proc. – žemą pragyvenimo lygį, 4,7 proc. – valdžios neveiklumą, o dar 4,6 proc. – kitas socialies ir ekonomines problemas.
Dalia BYČIENĖ
