„Laimutė gimė 1957 m. liepos 13 d. Panevėžyje, čia baigė Panevėžio penktąją vidurinę mokyklą. Baigė Vilniaus universitetą, kur studijavo anglų kalbą. 1980 m. pradėjo dirbti Rokiškio vidurinėje kaimo profesinėje technikos mokykloje. Nuo 1983 m. dirbo Balninkų vidurinėje mokykloje, nuo 1997 m. – Alantos verslo ir technologijos mokykloje.
Laimutė žavėjo savo aktyvumu ir energija. Ji nuolat dalyvaudavo bibliotekos organizuojamuose renginiuose, tiek kaip žiūrovė, tiek kaip dalyvė, literatė, skaitovė. Ji taip pat buvo viena aktyviausių „Auksinio proto“ protmūšio dalyvių Molėtuose.
Laimutė save realizavo daugelyje sričių: literatūros vertime, literatūrinėje kūryboje, piešime, rankdarbių kūrime, kelionėse. Pažinome ją kaip šiltą, inteligentišką, eruditišką asmenybę visada siekiančią pažinimo.
Laimutė net 5 kartus tapo Molėtų rajono savivaldybės Kazio Umbraso literatūrinės premijos laureate. Jos kūryba šmaikšti, atskleidžianti puikų kūrėjos humoro jausmą. Jos proza unikali ir tuo, jog dažnai yra parašyta aukštaičių tarme.
Ir tai ne vienintelis Laimutės literatūrinis indėlis – ji taip pat yra išvertusi keliasdešimt knygų iš anglų ir rusų kalbų, bendradarbiavusi su leidyklomis „Obuolys“, „Mijalba“, „Presvika“, „Astėja“, „Zodiac““, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos puslapyje.
Apie save Laimutė kadaise yra parašiusi taip:
„Mano motto, jei taip galima sakyti: „Pasaulis nežus, kol juoksis“. Tuo stengiuosi vadovautis ir darbe, ir gyvenime. Kūryboje nesivaikiau didelio sudėtingumo, rašiau taip, kaip jaučiu ir tai, ką norisi perduoti kitiems.
Užauginau dukrą Raimondą, kuri turi savo šeimą (be visa ko, esu ir močiutė). Džiaugiuosi, kad gyvenime teko sutikti daug gerų žmonių, kuriems esu dėkinga už buvimą kartu.“
„Saulėlydis“ – moters parašytas eilėraštis
Toks raudonas, šiurpus saulėlydis.
Jis šiandien danguj karaliauja.
Jei galėčiau, mažus gyvenimus
Aš uždengčiau šildančia sauja.
(Laimutė Pacevičienė)
