Įsisukus nepalankiems ekonomikos vėjams daugeliui mūsų teko pasukti galvą, kaip apsaugoti savo santaupas, kad jos nebūtų pagraužtos infliacijos ar visai nenueitų perniek. Nejučia visi tapome šiokiais tokiais finansų ekspertais ir patys rinkomės patikimiausią būdą pinigams „įdarbinti“.
Antanas Mikšys, „Ūkio banko investicijų valdymas“ fondų valdytojas, teigia, kad ir šioje ekonomikos sąstingio situacijoje, kai vieni slėpė pinigus į kojines, kiti sėkmingai užsidirbo investuodami.
- Ar galima teigti, kad jau vėl atsigręžiama į investavimą?
- Žmonės, atidžiai sekantys padėtį, jau pernai ėmė aktyviau investuoti, nes pasaulio rinkos atsigavo. Norėčiau pabrėžti, kad investavimas gali būti suprantamas gana plačiai, kalbame ne tik apie akcijų biržas - galime investuoti į tam tikrą turtą, mokslą, vaikus ar net savo sveikatą. Tačiau dažniausiai investavimas suprantamas kaip turto ar finansinės priemonės įsigijimas, siekiant išsaugoti pinigus arba ateityje iš investicijų užsidirbti.
- Šiuo metu, kai indėlių palūkanos bankuose sumažėjo, imama ieškoti galimybių, kaip efektyviau įdarbinti pinigus. Kokios priemonės būtų tinkamos šiuo metu?
- Lietuvoje didžioji dalis gyventojų vis dar įpratę taupyti, laikydami indėlius bankuose, nors dabar indėliai suteikia stabilų, bet gana nedidelį uždarbį. Siūlyčiau pasidomėti investavimo produktais, nes čia galimybės kur kas platesnės. Investuoti pasiryžęs žmogus gali įsigyti akcijų, obligacijų, turto, žaliavų, investicinių fondų ir kitų investavimo produktų. Tačiau svarbu žinoti, kad kiekviena investavimo priemonė turi savo specifikos, todėl ne kiekvienam investuotojui vienodai tinka.
- Investavimo sąvoka dažnam asocijuojasi su sudėtinga, rizikinga bei daug žinių reikalaujančia veikla. Ar iš tiesų investuoti gali tik specialistai?
- Investavimas neturėtų būti veikla vardan veiklos. Investuoti turėtume siekdami konkretaus tikslo - sukaupti pinigų ateičiai. Tik įsivardijus šiuos tikslus, galima parinkti tinkamas finansines priemones.
Jei žmogus užsibrėžė, kokią sumą ir per kokį laikotarpį nori sukaupti, kokius galimus pinigų vertės svyravimus jis gali toleruoti – tuomet parinkti investavimo priemones yra paprasta. Galima rinktis ir kelias priemones, pvz., akcijas, obligacijas ir auksą. Iš tų priemonių, kurios įsigyjamos už investuojamą sumą, sudaromas vadinamasis investicijų portfelis. Žmogus gali pats formuoti ir valdyti savo portfelį, sekti ir analizuoti rinkos naujienas arba gali patikėti tai daryti profesionaliems investicijų valdytojams. Perduoti savo investicijas profesionaliems fondų valdytojams naudinga dėl kelių aspektų – šie žmonės yra įgiję išsilavinimą, susijusį su investicijų valdymu, turi didelę investavimo patirtį, dėl masto ekonomijos fondų valdytojai gali geresnėmis sąlygomis investuoti klientų lėšas.
Formuojant investicijų portfelį, t.y. renkantis, į ką investuoti, labai svarbu tinkamai išskaidyti investuojamą sumą – tai vadinama investicijų diversifikavimu. Investicijų portfelį sudarius iš kelių skirtingų priemonių, tokiu būdu sumažinama rizika, t.y. galimas vienos kurios iš priemonių vertės sumažėjimas kompensuojamas kitos padidėjimu.
Mažiau patyrusiems investuotojams patarčiau pasirinkti plačiai diversifikuotą investicinį fondą, t.y. sudarytą iš daugelio investicinių priemonių.
- O kokio uždarbio gali tikėtis investuotojai?
- Kiekvienos finansinės priemonės grąža tiesiogiai priklauso nuo jos rizikingumo. Čia galioja auksinė taisyklė – kuo didesnė laukiama grąža, tuo didesnė rizika, ir atvirkščiai. Dar svarbu pabrėžti, kad uždarbio iš investcijų reikėtų tikėtis po ilgesnio periodo – t.y. ne po kelių mėnesių, bet po kelerių ar keliolikos metų.
Statistika rodo, kad iš investicijų į pinigų rinkos priemones - indelius ir trumpalaikius Vyriausybių vertybinius popierius - ilguoju laikotarpiu galima uždirbti 2-3 proc. metinę grąžą, iš įmonių obligacijų – 4-8 proc., iš akcijų 8-13 proc. per metus.
Tiesa, kiekvienos iš šių priemonių rizika yra skirtinga. Pavyzdžiui, tam tikrais metais saugios vyriausybinės obligacijos gali uždirbti 10 proc. metinę grąžą, tačiau tam tikromis sąlygomis gali ir netekti 2-3 proc. vertės. Dar didesnis akcijų grąžos kintamumas: vienais metais galima uždirbti 30-40 proc. ar net didesnę grąžą, kitais metais patirti tokio pačio dydžio nuostolius. Tačiau investuojant ilgam laikotarpiui galima tikrai galima tikėtis uždarbio.
Dar geriau būtų investuoti periodiškai. Periodinis investavimas leis išnaudoti rinkos nuosmukius, kuomet galima pigiau nusipirkti investavimo priemones, o vėliau, rinkoms pakilus, iš jų uždirbti. Be to, nuolat po truputį investuojant galima sutaupyti įspūdingas sumas, kurias pateikiau pridedamoje lentelėje.
- Kokios pagrindinės investavimo taisyklės bei dažniausiai pasitaikančios klaidos?
- Kiekvienas ateičiai kaupiantis žmogus turi turėti investavimo planą, kuriuo vadovausis atlikdamas investicinius sprendimus. Investicinis planas turi atsakyti į tokius klausimus: kokiam laikotarpiui investuojama, koks rizikos lygis priimtinas, kokio pelningumo siekiama? Atsakius į juos galima bus pasirinkti tinkamas finansines priemones.
Pasirinkus investavimo objektus būtina laikytis pasirinkto investavimo plano. Dauguma investavimo klaidų padaroma būtent dėl šio plano nesilaikymo: pasidavimo bendrai panikai, noro staiga ir daug uždirbti ir t.t.
Taip pat nepatarčiau investuoti visų lėšų iš karto. Periodinis investavimas turėtų padėti investuotojams išvengti daugelio klaidų ir pasiekti užsibrėžtą tikslą.
Investuotojams, kurie negali investicinei veiklai skirti daug laiko ir lėšų, tačiau nori sukaupti senatvei, vaikų mokslams ar kitiems tikslams, siūlyčiau savo investicijas patikėti profesionalams.
Živilė Makauskaitė
