Skandalingose istorijose išgarsėjusio banko „Snoras“ milijonai – su įtartinu kvapeliu.
Klestinčioje banko „Snoras“ valdybos pirmininko Raimondo Barakausko ir savininko, prieštaringai vertinamo Rusijos milijonieriaus Vladimiro Antonovo, tamsių finansų verslo pasaulyje – neramios dienos.
Praėjusių metų pabaigoje „Snoro“ akcininkai per vieną susirinkimą nutarė įstatinį kapitalą padidinti 380,083 milijonų iki 874,3 mln. litų. Lietuvos bankas įpareigojo R. Baranauską per dešimt dienų nuo nutarimo gavimo dienos atvykti ir pasiaiškinti, kaip planuojama šalinti nustatytus trūkumus ir vykdyti Lietuvos bankui duotus įpareigojimus. Kol kas apie tai nieko neskelbiama.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) jau ne vienus metus tiria maždaug 8,29 mln. litų, gautų iš lengvatinių mokesčių zonose įsikūrusių kompanijų, kilmės istoriją.
Pastaroji afera atrodo neįtikėtinai primityvi ir įžūli. Tartum atvira vagystė. Tačiau, kad tokioms abejonėms yra rimtas pagrindas, verčia prisiminti skandalingi banko „Snoras“ praeities faktai.
Afera su netikru princu
Šiandien stebint viešojoje erdvėje neretai pasirodančius pranešimus apie tai, kad bankas „Snoras“ tapo įvairiausių institucijų taikiniu, tinkamas metas priminti XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje plačiai nuskambėjusius skandalus.
2002 metais po Valstybės saugumo departamento (VSD) kartu su užsienio teisėsaugos pareigūnais atlikto tyrimo buvo sužlugdytas iš anksto kruopščiai suplanuotas Rusijos ir kitų užsienio šalių mafijos veikėjų sumanymas.
Tuometiniu banko „Snoras“ tarybos pirmininko Jefimo Borodulino garsiosios Monako Grimaldi kunigaikščių giminės atstovu pristatytu Prancūzijos piliečiu Jeanu Phillippe'u Iliescu de Grimaldi prisidengus siekta į Lietuvos banko kaupiamąją sąskaitą pervesti net 1,2 mlrd. litų ir išpirkus banko „Snoras“ akcijų emisiją užvaldyti du trečdalius banko.
Tačiau netrukus vieno leidinio žurnalistai atskleidė, kad J. P. Iliescu de Grimaldis nepriklauso jokiai karališkajai šeimai. Paaiškėjo, kad atvykėlio tėvas buvo eilinis Rumunijos gyventojas, o jis pats anksčiau dirbo muzikos versle.
Plano sumanytojas
Tuomet saugumiečiai pareiškė, kad investuoti per J. P. Iliescu de Grimaldi ketinta siekiant užmaskuoti lėšų kilmę, o kiti emisijos leidimo dalyviai yra tiesiogiai susiję su Rusijos ir kitų šalių nusikaltėlių gaujomis.
Pats J. P. Iliescu de Grimaldis nebuvo minimas kriminalinėse kronikose, tačiau VSD agentai turėjo duomenų, kad Lietuvoje jo vardu veikė asmuo, kuris buvo glaudžiai susijęs su rusų mafija.
Minėtasis veikėjas, kaip manoma, buvo pateikęs prašymą Lietuvos bankui. Jis taip siekė banką „Snoras“ paversti didžiausiu banku Baltijos šalyse. Netrukus išaiškėjo, kad tokio plano iniciatorius – abejotinos reputacijos Rusijos verslininkas Aleksandras Glikladas.
Slaptas pabėgimas
Nustatyta, kad daugiau nei prieš metus iki šios aferos A. Glikladas apsistojo brangiausiuose tuometinio Vilniaus viešbučio „Plaza“ apartamentuose ir aktyviai ėmė organizuoti banko „Snoras“ emisiją.
Saugumiečiai užfiksavo, kad A. Glikladas sostinėje nuolat sukinėdavosi ne tik žinomų verslininkų, politikų, bet ir šešėlinio pasaulio veikėjų draugijose.
Apie būsimąją 1,2 mlrd. litų emisiją ypač mėgdavo garsiai šnekėti tuometinis banko „Snoras“ valdybos pirmininkas R. Baranauskas ir J. Borodulinas, tačiau galiausiai šiam skandalui nurimus, minėtasis duetas iš balos išlipo sausas – jiems bylos nebuvo iškeltos.
Pats A. Glikladas netrukus slapčia išvyko iš Lietuvos ir pardavė banką valdžiusios lengvatinės kompanijos „Incorion Ivestment Holdings“ akcijas.
Užsieniečius sukiršino „Snoras“
Tais pačiais 2002-aisiais banko „Snoras“ šlovę temdė dar vienas nemalonus žiniasklaidoje plačiai nušviestas incidentas.
Egipto verslininkas Hamedas Nawaras su Italijos piliečiu Luigi Meneghini pasirašė kontraktą dėl 5 mln. JAV dolerių vertės produkcijos pardavimo. Italas egiptiečiui pareiškė, kad už sandorį bus sumokėta per banką „Snoras“ Lietuvoje, kuriame jis neva turįs 5 mln. JAV dolerių sąskaitą.
Tai, kad italas banke „Snoras“ turi tokią pinigų sumą, patvirtino ir banko atstovai.
Netrukus gavęs tokias garantijas H. Nawaras su L. Meneghini pasirašė pardavimo sutartį, atidavė prekes ir ėmė laukti pinigų pervedimo iš banko.
Faktą, kad pirkėjas tikrai gavo prekes, dokumentu patvirtino ir Italijos ambasada Egipte. Tačiau italo pinigai iš banko „Snoras“ Egipto taip ir nepasiekė.
Tuomet „Snoras“ atsakė, kad bankas nepripažįsta jokios įsipareigojimo sutarties, vadovų parašai ant jos esą suklastoti. Tai sužinojęs egiptietis netrukus atvyko į Lietuvą ir iškart kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, o bankui pateikė 5 mln. JAV dolerių ieškinį.
Praėjus kuriam laikui buvo iškelta baudžiamoji byla buvusiam banko Dokumentinių operacijų departamento vadovui Žilvinui Čeponiui – paaiškėjo, kad būtent jis siuntė banko garantijas, tačiau neatmetama, kad tokia afera galėjo būti siejama ir su anksčiau minėtu A. Glikladu bei vienu jo statytinių.
TIK FAKTAI
Šiuo metu Amerikoje gyvenančio A. Gliklado biogafija itin spalvinga.
1989 m. A. Glikladas su Rusijos Frenku Sinatra vadinamu Josifu Kobzonu buvo įsteigęs bendrovę „Moskva“, kuri vertėsi koncertų organizavimu.
1993 m. jis tapo J. Kobzono įkurto koncerno „Moskovit“ direktorių tarybos pirmininku. Tačiau netrukus jų tarpusavio santykius sugadino turto ir įtakos nepasidalijimas.
Po 1998 metų Rusijos krizės, kai bankas „Snoras“ buvo atsidūręs ant bankroto slenksčio, buvęs banko akcininkas Sergejus Klimukas ir jo artimas draugas Dovydas Kaplanas, sietas su „Vilniaus brigada“, ėmė važinėti į Maskvą ir Rusijos verslininkams pasiūlė perimti banko akcijas.
Po tokių vizitų pagrindine „Snoro“ akcininke tapo „Incorion Ivestment Holdings“, o A. Glikladas vis dažniau ėmė rodytis banke.
