Lietuvos ir Lenkijos ekspertai ragina abiejų šalių politikus daugiau tartis dėl bendrai vykdomų projektų, kurie šiandien svarbūs ne tik Baltijos regionui, bet ir Europos Sąjungai.
Varšuvoje susitikę abiejų šalių ekspertai sutaria – Lietuvos ir Lenkijos ekonominiai santykiai gerėja, bendri energetikos ir transporto projektai juda į priekį, nepaisant kai kurių kaimyninių šalių politikų viešų pasisakymų, praneša LTV „Panorama“.
„Mūsų tikslas – sutelkti Lietuvos ir Lenkijos ekspertų bendruomenes ir maksimaliai konstruktyviai imtis dialogo, skatinti mūsų politikus neieškoti skirtumų, nedaryti pauzių, o iš tiesų bendradarbiauti“, – tvirtino Lietuvos Rytų Europos studijų centro direktorė Kristina Vaičiūnaitė.
„Daugiau kalbėkimės, ir darbai judės į priekį. Kalbos apie švietimo problemas, užsienio reikalų ministrų konfliktus ir jų nesikalbėjimą – mums, ekspertams, tokios problemos nesuprantamos“, – teigė Lenkijos tarptautinių santykių centro direktoriaus pavaduotojas Wojciehas Borodziczius.
Iki 2015 metų tikimasi baigti elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybą, rengiama galimybių studija sujungti dujų tinklus. Tokie projektai, anot pareigūnų, turi įtaką viso Baltijos regiono plėtrai.
„Lietuvoje ir Lenkijoje yra statomi suskystintų dujų terminalai, jie bus pastatyti 2014 metais. Dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos prisidės prie energetikos šaltinių diversifikavimo, prisidės plėtojant energetinę sistemą“, – įsitikinęs Lietuvos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.
„Infrastruktūra, transportas ir energetika – tai viešas interesas, tai nėra vien mūsų šalies reikalas. Tai svarbu Europai. Energetinio saugumo prioritetai regione yra svarbiausi“, – sakė Lenkijos ūkio ministro pavaduotojas Marekas Korowajczykas.
Augantys krovininių automobilių srautai verčia skubėti statant tarptautinį „Rail Baltica“ geležinkelį. Tarptautinis susitarimas Lietuvą ir Lenkiją įpareigoja iki 2030 metų 30 proc., o 2050 metais – pusę krovinių pervežti geležinkeliu.
„Tai – Europos projektas, jame dalyvauja tiek Estija, tiek Latvija, Lietuva ir Lenkija, Suomija ir Peterburgas Lenkija yra įsipareigojusi laikotarpyje iki 2017–2020 metų paruošti techninį planą. Šiandien jie yra jau pasiruošę techninį planą bei poveikio aplinkai vertinimą“, – kalbėjo projekto „Rail Baltica“ direktorius Zenonas Kaminskas.
Tačiau Lietuva vis dar laukia atsakymo iš Lenkijos apie jos dalyvavimą Visagino atominės jėgainės projekte. Jeigu Lenkija nutartų dalyvauti, tai būtų pats didžiausias kaimyninių šalių bendras energetikos projektas.
R. Lankininkaitė
