Žolininkė, lektorė Kristina Šilinskienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kuo naudingi valgomi laukiniai augalai, pro kokius augalus vertėtų nepraeiti pavasarį ir kaip įtraukti juos į savo mitybą.
Ji pastebi, kad pastaruoju metu populiarėja judėjimas, angliškai vadinamas foraging – laukinio maisto ir kitų gėrybių rinkimas iš gamtos. Ši mada pamažu ateina ir į Lietuvą.
„Kai prasidėjo pokyčiai pasaulyje, tai dar labiau išpopuliarėjo. Vakarų Europoje jau kelis dešimtmečius stebimas sugrįžimas į gamtą, o uogų rinkimas ir medžioklė yra seniausios žmonijos veiklos, tad vėl prie to grįžtame – renkame maistą iš gamtos“, – sakė K. Šilinskienė.
Įžvelgia daugybę privalumų
Vis dažniau atsigręžti į gamtą ir jos teikiamas gėrybes skatina ir klimato ir ekologijos krizės, noras gyventi sveikiau ir arčiau gamtos. Pačios Kristinos gyvenime augalai atsirado dar vaikystėje, o šiandien ji ir kitus moko, kaip atpažinti valgomus augalus, kuo jie naudingi ir dalinasi skaniausių patiekalų receptais.
„Per daugelį metų pažinau labai daug Lietuvoje augančių augalų, kurių įvairovė yra didžiulė. Pirmiausia juos reikia pažinti, žinoti jų pavadinimus ir kur jie gali būti naudojami.
Kai skaičiau paskaitas prieš 10-15 metų apie valgomas dilgėles, visi kraipė galvas. O šiandien niekas nebekraipo ir ne tik dilgėles, garšvas ir kiaulpienes, bet ir kitus augalus atranda“, – džiaugiasi žolininkė.
K. Šilinskienės teigimu, anksčiau daugiausiai buvo kalbama apie augalų vaistines ir gydomąsias savybes, tačiau gamtos teikiami turtai pasižymi daugybe naudingų savybių:
„Valgomi laukiniai augalai turi labai daug privalumų, lyginant su kultūriniais augalais. Pirmiausia, jie auga natūraliose augimo vietose, kur nevykdoma žemės ūkio veikla, pavyzdžiui, miške – švariausioje ekosistemoje, todėl ten surenkami valgomi laukiniai augalai yra patys geriausi.
Laukinis maistas yra be pesticidų, be kitų garsiai vardinamų žemės ūkio pramonėje ir maisto pramonėje naudojamų įvairių chemikalų, kurie yra nuodingi ir turi žalingą poveikį ne tik ekosistemoms, dirvožemiui, bet ir žmogaus sveikatai.“
Laukiniai augalai taip pat sukaupia daug mineralų, vitaminų ir kitų žmogaus organizmui naudingų medžiagų.
„Jų sudėtyje yra įvairių dirvožemyje esančių medžiagų, todėl jų suvartoti reikia mažiau. Pavyzdžiui, kad gautume dienos vitamino C dozę, reikia suvalgyti tik dubenėlį ką tik nuskintų savo sodo salotų arba keletą lapelių pavasarinės raktažolės, kiaulpienės ar garšvos“, – naudas vardijo žolininkė.
Be to, tai visiškai nemokama – iš augalų galima prisirinkti daug naudingos maistinės medžiagos, nepakenkiant ekosistemai.
Rinkite šiuos augalus
Tad ko ieškoti gamtoje pavasarį? „Pastarųjų metų mano atradimas, dar mažai populiarus Lietuvoje, yra klevų žiedai. Klevai žydi kelias savaites, prasiskleidę žiedynai arba visi žiedai gali būti valgomi švieži, šaldomi ar net sudžiovinami“, – dalinasi žolininkė.
Pats skaniausias patiekalas, kuriam puikiai tinka klevų žiedai – glotnučiai. Kristina rekomenduoja suplakti saujelę klevų žiedų su vandeniu, bananu ir šaukšteliu ciberžolės.
„Klevų žiedai neturi jokio specifinio kvapo ar skonio, puikiai tinka net desertams. Džiovinti klevų žiedai tinka kasdienėms arbatoms, o juos sumalus į miltelius, galima dėti ir į duonos kepinius, pyragus“, – pataria K. Šilinskienė.
Kiti augalai, kurių žiedai valgomi, yra forzicijos, alyvos, saulutės, kvapiosios našlaitės, juodojo šeivamedžio žiedynai. „Šių augalų valgomi tik žiedai, nei lapai, nei šaknys, nei stiebai nėra valgomi“, – primena žolininkė ir priduria, kad žieduose yra daug rutino.
Ankstyvas pavasaris taip pat yra metas, kai sprogsta medžiai – ypač skanūs ir naudingi yra liepų pumpurai arba prasprogę lapeliai: „Jauni, tik prasprogę lapai yra labai švelnios tekstūros ir truputį salsvi, netgi limpantys. Jie tinka salotoms, glotnučiams, į blynų tešlą.“
Vienas pirmųjų pavasarį pasirodančių augalų yra paprastoji barborytė, priklausanti bastutinių šeimai. Jų antžeminė dalis – jauni lapai ir ūgliai – taip pat valgomi.
„Toliau rikiuojasi daugybė kitų rečiau sutinkamų, ne tokių skanių arba sunkiau pradedantiesiems žolininkams atpažįstamų augalų – drėgnose pievose auga krūminis builis, o sausuose smėlynuose – pavasarinė raktažolė.
Pavasarinės raktažolės žiedai dažniausiai naudojami kaip vaistinė žaliava, bet kol augalas jaunas ir nežydi, mažuose lapeliuose yra labai daug vitamino C“, – pasakojo žolininkė.
Augalus galima rinkti ir mieste
Be reikalo pamirštos rūgštynės ir dilgėlės, iš kurių gaminamos gardžiausios sriubos ir troškiniai. O jei ieškote būdų, kaip išnaikinti apynius, K. Šilinskienė turi puikų patarimą: „Kai pavasarį išdygsta jauni, sprindžio dydžio ūgliukai, juos reikia pjauti ir dėti į patiekalus, gaminti panašiai, kaip su šparagais.“
Daugeliui puikiai pažįstamos žliūgės ir baltosios balandos – tai kone visų sutinkamos daržo ir šiltnamio piktžolės, o štai žolininkė ragina jų paragauti. Kaip ir paprastojo kiečio jaunus ūglius su lapais bei jaunus švendrių lapus, kurie skanūs ne tik švieži, be ir rauginti.
„Žaliuose lapeliuose gausu chlorofilo, visi žali lapeliai stiprina kraują, turi daug mineralinių medžiagų – geležies, magnio, kalcio, balandose yra daug kalio.
„Pavasarį yra ir šaknų sezonas, galima prisirinkti kiaulpienių šaknų, susidžiovinti arba kasdien sukramtyti 3 cm šaknies – labai skanu. Taip pat ir ajeras yra labai geras augalas – jo šakniastiebiai ir vaistiniai, ir prieskoniniai“, – pridūrė pašnekovė.
Paklausta, o kaipgi elgtis tiems, kurie gyvena miestuose, ji primena – miestuose taip pat yra žaliosios zonos, kuriose augalus rinkti saugu:
„Miestas nėra tokia užteršta sistema, kad joje nebūtų galima rinkti augalų. Būtų labai smagu, jeigu Lietuvoje ši mintis įsišaknytų ir didesnių miestų žaliuosiuose plotuose būtų auginami ne tik dekoratyviniai, bet ir valgomi laukiniai augalai.
Galėtų augti liepos, pakelta lysvė dilgelių, parkai būti apsodinti beržais, klevais, lazdynais, šermukšniais, aronijomis, medlievomis.“
Pasiruoškite atsargų
Valgomus laukinius augalus vertėtų valgyti termiškai apdorotus – taip jie bus lengviau virškinami lengviau. Tad dėkite augalus į sriubas, troškinius, žalius jaunus lapelius – į glotnučius, užtepėles.
„Galima pasiruošti ir atsargų, geriausia būtų užšaldyti, nes šaldymo metu išlieka daugiausiai maistinių savybių.
Taip pat galima sudžiovinti, sudžiovintus sumalti į miltelius ir naudoti kaip prieskonius, pabarstyti ant duonos su sviestu, jogurto, košės ir taip papildyti ir paįvairinti savo mitybą“, – patarimais dalijosi žolininkė.
K. Šilinskienė įsitikinusi, kad vis daugiau žmonių susidomės maistu, kurį mums teikia gamta – tai naudinga ir sveikatai, ir kišenei, o žoliavimą lengva įtraukti į kasdienį pasivaikščiojimą lauke:
„Dabar yra išpopuliarėjusios miško maudynės, atlikti tyrimai rodo, kad buvimas gamtoje, miške teigiamai veikia žmogaus organizmą – sumažėja kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje, o tuo pačiu dar galite prisirinkti valgomų augalų.
Tai dviguba nauda – ir mankšta, ir maistas. Ir visa tai nemokama. Tai yra puikus, tvarus gyvenimo būdas, kuris turėtų atsirasti kiekvieno kasdienybėje.
Šiandien nereikėtų galvoti apie valgomų laukinių augalų rinkimą kaip apie nepriteklių, tai kaip tik yra prisitaikymas prie šiuolaikinio gyvenimo – gauname gerą maistą, nemokamai ir puoselėjame ekosistemas, taip prisidėdami prie gamtos išsaugojimo.“
