Viešųjų pirkimų įstatymą pažeidusiems ir didelę žalą valstybei padariusiems asmenims siūloma taikyti ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę.
Seimo narė Agnė Bilotaitė įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisą, pagal kurią valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, pažeidęs Viešųjų pirkimų įstatymą ir valstybei padaręs didesnę nei 250 MGL (32 500 litų) dydžio materialinę žalą, būtų baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, asmenys net ir darydami didelę žalą valstybei gali būti baudžiami tik administracine tvarka.
Dėl neskaidrių viešųjų pirkimų valstybė patiria didžiulę žalą, o bausmės kaltininkams, pasak parlamentarės, nėra adekvačios, tai skatina korupcinius ryšius. Todėl priėmus šią pataisą kova su neteisėtais viešaisiais pirkimais taptų efektyvesnė, o jų organizatoriai būtų labiau suinteresuoti pirkimus vykdyti skaidriai.
„Tai reiškia, kad šių pirkimų organizatoriai ir neteisėtų sandorių dalyviai ramiai gyvena nebaudžiami, statosi prabangius namus, važinėja brangiais automobiliais. Šis nusikaltimas niekuo nesiskiria nuo kitų ekonominių nusikaltimų, už kuriuos baudžiama kalėjimu, tai irgi vagystė, o už stambią vagystę turi būti atitinkamai baudžiama“, - teigė A. Bilotaitė.
Ši nuostata, Seimo narės manymu, turėtų teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, o ypač sąžiningai konkurencijai bet kurioje verslo srityje.
Pasak A. Bilotaitės, atlikus visų 2008 metais vykdytų viešųjų pirkimų analizę paaiškėjo, kad apie dešimtadalį lėšų atitenka vadinamiesiems „otkatams“. Tai sudaro po milijardą litų kasmet.
Baudžiamoji atsakomybė už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus Baudžiamajame kodekse buvo numatyta iki 2003 metų.
