Aplinkosaugininkai kuria planus, kaip rimčiau susigrumti su Lietuvoje kasmet naujus plotus okupuojančiais Sosnovskio barščiais. Naikinti šiuos ateivius gyventojai gali būti paraginti ir skiriant baudas.
Iš Kaukazo kilę Sosnovskio barščiai Lietuvoje pasirodė daugiau kaip prieš pusę amžiaus. Tuomet manyta, kad šie vešlūs augalai bus puikus pašaras gyvuliams, papuoš sodybas. Bet paaiškėjo, kad jie nepaprastai kenksmingi žmonėms ir pavojingi gamtai. Ten, kur įsiveisia šie baisūnai, kitai augmenijai vietos nebelieka, o bitės iš tolo aplenkia labai nektaringus, bet joms nuodingus žiedus.
Okupuoja naujas teritorijas
Kai kam Sosnovskio barščiai primena trifidus – mokslinės fantastikos autoriaus Džono Vindemo romane „Trifidų dienos“ aprašytus augalus siaubūnus, kurie tapo pagrindiniu žmonijos priešu. Aišku, trifidai – rašytojo išmonės vaisius. Tačiau mūsų šalyje vis naujas teritorijas užkariaujantys barščiai kelia nemažai rūpesčių. Šie gajūs ir gyvybingi augalai, išstumiantys vietinių rūšių augalus, išplitę beveik visoje Lietuvoje, kai kur aptinkama jau dešimtys hektarų jų sąžalynų. Gamtininkams itin gelia širdį, kai invaziniai augalai okupuoja biologinės įvairovės turtingas teritorijas.
Šiemet Aplinkos ministerija pakvietė gyventojus ir organizacijas teikti duomenis apie Sosnovskio baršių augimo vietas. Ketinama sudaryti šių augalų augimo žemėlapį ir numatyti kovos su jais priemones.
„Gyventojai, savivaldybės ir kitos institucijos atsiuntė daug informacijos. Kai ją įvertinsime ir susisteminsime, matysime, kokio masto problema. Tada ir nuspręsime, kokias institucijas reikės pasitelkti ir kokių priemonių imtis“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė atsistatydinęs (kaip ir kiti aplinkos viceministrai) aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Milijonai nesuviliojo
Iniciatyvos geros, tik ar nepavėluotos? L.Jonauskas priminė, kad 2007–2013 metų europinės paramos „krepšelyje“ šiems invaziniams augalams naikinti buvo numatyta 4,8 mln. Lt, tačiau juos teko išleisti kitoms aplinkosaugos reikmėms. „Net tris kartus buvo skelbtas viešųjų pirkimų konkuras šiems darbams atlikti, tačiau nė viena įmonė nepanoro užsiimti šių augalų naikinimu“, – apie nepavykusius Aplinkos ministerijos ketinimus kovoti su invaziniais augalais pasakojo jis.
Galima suprasti, kodėl europinės lėšos nieko nesuviliojo. Išnaikini didelį reprodukcinį potencialą turinčius Sosnovskio barščius – darbas nelengvas, o nepasiruošus tam – ir pavojingas. Šie augalai gali stipriai nudeginti odą – atsiradusios žaizdos prilygsta 1–3 laipsnio nudegimų žaizdoms.
Vis dėlto šiemet atsirado profesionali komanda, kuri ėmėsi įgyvendinti eksperimentinį invazinių augalų naikinimo projektą. Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą laimėjo gamtosaugos organizacija „Lietuvos gamtos fondas“ ir viešoji įstaiga „Gamtos paveldo fondas“. Šios įstaigos apsiėmė naikinti Sosnovskio barščius 3 ha Vilniaus teritorijoje, kurios dalis priklauso Verkių regioniniam parkui.
Lengvai nepasiduoda
„Ankstyvą pavasarį pradėję naikinti barščius tikėjomės geresnių rezultatų ir buvome nudžiugę, kad mums pasisekė. Bet jie greitai atžėlė, tad vėl teko imtis darbo“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo „Gamtos paveldo fondo“ projektų vadovas Gintaras Venckus.
Pagal mokslininkų parengtas rekomendacijas Sosnovskio barščiai naikinami keliais būdais: kasami, chemiškai paveikiami, o vėliau jų augimo vietoje pasėjama pieva. Naikintojai privalo dėvėti specialią aprangą, apsaugoti veidą ir rankas, kad kenksmingi augalai nesužalotų odos.
„Dabar styrančių barščių skėčių ten nebematyti, pievelėse jau sudygęs pievų mišinys, kurį greitai reikės pradėti šienauti. Tačiau barščiai taip lengvai nepasiduoda – maždaug kas 10 dienų teritorija patikrinama ir randama naujai sudygusių augalų, kurie vėl naikinami. Tai tęsime iki kitų metų gegužės mėnesio“, – aiškino G.Venckus.
Anot jo, anksčiau tokie darbai beveik nebuvo vykdi, todėl nebuvo ir praktiškai (didesne nei bandymų apimtimi) patikrintų darbo metodikų. „Tikimės, kad šio projekto įgyvendinimas suteiks daugiau praktinių žinių, kaip sėkmingai ir kuo mažiau pakenkiant gamtai stabdyti šios rūšies augalų plitimą“, – sakė „Gamtos paveldo fondo“ projektų vadovas.
Pasak L.Jonausko, eksperimentiniam barščių naikinimo projektui, kurį reikia įgyvendinti iki kitų metų liepos, vykdyti skirta 119 tūkst. Lt. ES nustatytiems terminams turi paklūsti invazinių augalų naikintojai, o Sosnovskio barščiams tai – ne kliūtis. „Taip, šių augalų sėklos labai daigios, jos gali sudygti ir po 7 metų. Todėl lėšas leidome naudoti tik sutarę, kad Verkių regioninis parkas tęs pradėtus darbus“, – aiškino pašnekovas.
Kova su vėjo malūnais
Kaip nesaldu kovoti su labai gajais Sosnovskio barščiais, žino Sartų regioninio parko vyriausioji ekologė Daiva Norkūnienė. Jau trečius metus ji naikina šiuos ir žmonėms, ir vietinei augmenijai pavojingus augalus vos 0,2 ha teritorijoje, kur veši vertingos pievos. „Tankumas mažėja, tačiau darbų galo dar nesimato, – atsiduso ji. – Šie augalai tikrai baisūs. Jų stiebai už tvirtą vyro ranką dukart storesni, storos ir gilios šaknys, jie užauga iki 3–4 metrų. Pražydę jie išbarsto keliasdešimt tūkstančių sėklų.“
Moteris gerai žino, kad šie augalai kaupia fotochemiškai aktyvius alerginius furanokumarinus, tačiau išvengti nudegimų ne visada pavyksta. „Kad ir kiek saugočiausi, vis nusideginu. Dienos metu jų sultims patekus ant odos, pirmiausia tą vietą reikia kruopščiai nuplauti vandeniu ir pridengti drabužiais, kad nepasiektų šviesa“, – pasiryžusiesiems naikinti barštį patarė ji.
D.Norkūnienė pastebėjo, kad šiuos invazinius augalus svarbu pradėti naikinti, kol jie nepražydo ir neišbarstė tūkstančių sėklų. Mat jos išlieka gyvybingos keletą metų. „Jei visi augalai iki žydėjimo bus iškapojami, per kokį dešimtmetį augalų ištekliai baigsis ir jie išnyks. Bet ar tai įmanoma padaryti didelėse teritorijose, kur auga barščių sąžalynai?“ – svarstė ekologė.
Ten, kur nėra vertingos augmenijos, Sosnovskio barščius galima naikinti herbicidais. Tačiau tie, kas jais bandė naikinti šį invazinį augalą, sako, kad jie nėra panacėja prieš šį klastūną. Su gyvybingais ir sparčiai plintančiais augalais nedideliame plote kovojanti gamtosaugininkė mano, kad Sosnovskio barščių džinas gali būti jau paleistas iš butelio. „Šių augalų plitimui suvaldyti ir jį išnaikinti reikia didelių ir ministerijų, ir savivaldybių, ir gyventojų pastangų – pavienės iniciatyvos tebus kova su vėjo malūnu“, – įstikinusi Sartų regioninio parko darbuotoja.
Ragins skirdami baudas?
Anot D.Norkūnienės, parko teritorijoje, Rokiškio rajone, Sosnovskio barščiai mažiau ar daugiau išplitę apie 20 ha plote, o 3 ha plote sužėlęs tankus jų sąžalynas. Pavojingi augalai keroja ir sėklas barsto tiek valstybės, tiek privačiose valdose, tačiau neatrodo, kad kas nors labiau stengtųsi juos naikinti. „Jei priemonių imsis savivaldybė, seniūnijos, o gyventojai neprisidės, darbai nueis šuniui ant uodegos. Pavienių žmonių pastangos taip pat bus bevaisės“, – įsitikinusi ekologė. L.Jonauskas priminė, kad savivaldybės turi lėšų aplinkosaugos reikmėms. Jos gali ir turėtų būti naudojamos ir invaziniams augalams naikinti. Tačiau ar savivaldybės imasi tokiu darbų, iš aplinkos viceministro pareigų pasitraukęs vyras patvirtinti negalėjo. „Nesu girdėjęs apie didesnius darbus. Tačiau buvo atvejų, kad kai kurios savivaldybės kreipėsi į ministeriją papildomų lėšų baršiams naikinti. Štai ir Vilniuje, Neries pakrantėse, kur šie augalai išplitę, matyti, kad barščiai šienaujami“, – sakė jis.
L.Jonauskas mano, kad būtų tikslinga nustatyti baudas tiems, kurie leidžia plisti pavojingiems augalams: „Nepaisant to, kieno žemėje: privačioje, valstybės ar kokios organizacijos, auga barščiai, jos savininką reikėtų įpareigoti tvarkytis ir nustatyti atsakomybę už įpareigojimų nesilaikymą.“
Tik ar aplinkosaugininkų nustatytos baudos už sklypuose augančius ir sėklas barstančius barščius nepridarytų daugiau bėdų, nei duotų naudos? Bijodami baudų žmonės imtų juos naikinti ir rizikuotų susižaloti.
Grėsmė visoje Europoje
Sosnovskio barščiai plinta visoje Europoje, o kovai su jais reikia vis daugiau pastangų ir lėšų. Štai latviai tam skyrė įspūdingas sumas. Ir Lietuvoje gali tekti išleisti nemažai milijonų litų. Mokslininkai pastebi, kad biologinė invazija – viena opiausių nūdienos aplinkosaugos problemų ir viena didžiausių pasaulinio masto grėsmių biologinei įvairovei.
Mūsų šalyje jau seniai pastebėta, kad iš svečios šalies atkeliavę Sosnovskio barščiai išstumia vietinių rūšių augalus ir yra pavojingi žmogui. Nuo 2001 m. jie įtraukti į kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą, o vėliau priskirti prie invazinių Lietuvoje organizmų rūšių. Sosnovskio barščiai – vieni iš labiausiai kitą augmeniją stelbiančių augalų, po jais išnyksta net žolė. Pasak ekologės D.Norkūnienės, savo tėvynėje Kaukaze Sosnovskio barščiai tokių didelių problemų nekelia. Natūraliame areale jie turi konkurentų, todėl taip neišplinta.
Vida Tavorienė
