„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje tvyro optimistinės nuotaikos: tiek įmonių, tiek gyventojų lūkesčiai labai geri, jų nesugadina nė pastarieji įvykiai Sirijoje, nei kalbos apie prekybinius karus.
„Apskritai žiūrint į gyventojų finansinį svertą, jų galimybes investuoti, jų padėtis yra geresnė nei 2008 metų lygyje. Lietuvoje gyventojų vidutinė skola sudaro trečdalį vidutinių metinių pajamų. Estijoje apie 80 proc., tai lietuviai vis dar labai mažai pasiskolinę. Šiek tiek daugiau nei 15 proc. apskritai turi finansinių įsipareigojimų – būsto ar vartojimo paskolą, ar lizingo“, – konferencijoje „NT užkulisiai“ kalbėjo N. Mačiulis.
Prognozė: kainų augimas keliasi iš Vilniaus į Kauną
N. Mačiulis kalbėjo, kad šių metų I ketvirtis rodo, jog aktyvumas, žiūrint į sandorių skaičių, blėsta. Netgi tam tikro būsto vidutinės kainos Vilniuje paslinko žemyn, dideli svyravimai ir Kaune.
„Kainų augimas apskritai lėtėja ir turbūt lėtės toliau. Prognozuotajame, kad būsto kainos turėtų stabilizuotis maždaug šiame lygyje su sąlyga, kad nebus NT mokesčio. Jis neblogai sukrėstų būsto rinką, net jeigu ir tik antram būstui būtų mokestis. Nes reikėtų pervertinti, kokios grąžos tikėtis ir pan.“, – teigė N. Mačiulis.
Pasak jo, šiuo metu Vilniuje naujos statybos būsto kainos jau sugrįžo į prieškrizinį lygį, tačiau būsto įperkamumo indeksas rodo, kad visuose Lietuvos miestuose situacija yra tvari. Taip yra dėl to, kad augant būsto kainoms, augo ir vidutinis atlyginimas.
Ekonomistas mato kelias priežastis, dėl ko šiemet derybinė galia atsiduria pirkėjų rankose.
„Būsto pasiūla, švelniai tariant, pakankama, gal ir perteklinė. Šiemet derybinė galia pirkėjų rankose, ne pardavėjų. Dėl to prognozuojama, kad vidutinės kainos neturėtų padidėti Vilniuje ir augs tik Kaune, kur išlieka didesnė paklausa.
Dar kodėl manome taip, tai dėl demografinių priežasčių. 25–34 metų amžiaus yra pagrindinė pirkėjų grupė ir ši amžiaus grupė jau pasiekė piką. Pagal demografines tendencijas tų jaunuolių pirkėjų bus tik mažiau. Tą reikėtų suprasti vystytojams. Net ir didmiesčiams, kuriuos pamaitina mažesni miesteliai, matoma jau pasiektas pikas“, – sako N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, kadangi atlyginimų augimas dėl darbuotojų trūkumo ir toliau liks spartus, apie 7 proc. vidutiniškai, tad ir vis didesnei gyventojų daliai būsto įperkamumas didės.
Palūkanos pradės didėti
N. Mačiulis pabrėžia, kad Lietuva yra viena atviriausių ekonomikų pasaulyje. Tad net ir nekilnojamojo turto (NT) sektorių, kuris šiaip nepriklauso nuo kitų šalių, galimą paveikti.
Ekonomisto pastebėjimu, darbuotojų trūkumas lemia sparčiai augančius atlyginimus, tai atsiliepia spartesniam kainų augimui, o tai galiausiai pavirs ir didėjančiomis palūkanomis.
„Rinkoje kol kas lūkesčiai, kad tos žemos palūkanos dar tęsis ir tęsis. Prognozuojame, kad palūkanų kilimas bus statesnis, susijęs su darbo jėgos trūkumu bei žaliavų kainų didėjimu. Tikėtina, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kitų metų pirmą pusmetį pakels bazinę palūkanų normą. Bet net artimiausius kelis metus skolinimosi kaina vis tiek išlieka maža. Tai kurį laiką dar gyvensime prie pigių pinigų“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Jis mano, kad ECB yra skatinama normalizuoti palūkanų normą ir dėl išsipūtusių nekilnojamojo turto kainų kai kuriose šalyse. Tad šie veiksmai pristabdytų tolimesnį NT kainų kėlimą.
