2010 m. sausio 27 d. sukanka 90 metų, kai įkurti Aukštieji kursai, iš kurių kilo visos Kauno aukštosios mokyklos. Šia proga Kauno technologijos universitetas, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos žemės ūkio universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas rengia Aukštiesiems kursams skirtas iškilmes. Aukštųjų kursų iškilmių metu šešių Kauno aukštųjų mokyklų rektoriai istorinėje Auloje pasirašys susitarimą dėl Kauno Lietuvos akademinės sostinės statuso stiprinimo.
1919 m. pabaigoje, pasibaigus kovoms su Sovietų Rusijos ir plk. P. Bermondto-Avalovo kariuomenėmis, grupelė inteligentų, vadovaujama Zigmo Žemaičio, laikinojoje sostinėje Kaune nutarė įkurti Aukštuosius kursus. Ši idėja nesulaukė Vyriausybės palaikymo, nes stigo lėšų, tačiau tai nenuslopino steigėjų entuziazmo – nutarta Aukštuosius kursus įkurti visuomenės pastangomis ir lėšomis.
1919 m. spalio 6 d. laikraštyje „Lietuva“ buvo išspausdintas skelbimas, kviečiantis visus, norinčius studijuoti aukštojoje mokykloje, pateikti duomenis apie save į Švietimo ministerijos 15 kabinetą. Spalio 8 d. Aukštųjų kursų iniciatorių susirinkime buvo išrinkta vykdomoji komisija, į kurią įėjo Jurgis Alekna, Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Jonas Vabalas-Gudaitis, Kazimieras Vasiliauskas, Eduardas Volteris ir Zigmas Žemaitis. Komisija paruošė Aukštųjų kursų įstatų projektą, tačiau nesitikėjo, kad atsiras tiek norinčių studijuoti – per kelias dienas nuo skelbimo pasirodymo gauta beveik 600 pareiškimų. Organizatoriai sunešė iš namų vadovėlius, užrašus, bankas paskolino 120 tūkstančių markių. E. Volteris buvo komandiruotas į Vokietiją, kur nupirko knygų, užsakė žurnalų. Gruodžio 6 d. Aukštųjų kursų organizatoriai, siekdami suburti kuo daugiau inteligentų, įsteigė Aukštųjų mokslų draugiją, kuri rinko lėšas būsimai aukštajai mokyklai. Gruodžio 16 d. draugijos narių susirinkime buvo priimti kursų įstatai, mokslo planai, išlaidų sąmatos. 1920 m. sausio 5 d. Aukštųjų kursų įstatus patvirtino švietimo viceministras Pranas Mašiotas, tačiau suteikti materialinės paramos Vyriausybė negalėjo. Daugiausia paramos suteikė Amerikos lietuviai.
Pirmasis Aukštųjų kursų vadovas Zigmas Žemaitis su šeima, 1920 m. (KTU bibliotekos archyvo nuotr.)
Lietuvos medikų bendruomenė aukštojo mokslo baigimo klausimus ėmė svarstyti 1919 m. rugsėjį. Tuo metu Kauno medicinos draugijos nariai parengė Vyriausybei skirtą memorandumą ir ragino skirti lėšų gydytojų kursams bei sudaryti galimybę jiems studijuoti Kauno miesto ir Karo ligoninėse, Higienos institute. Nesulaukus materialinės paramos iš Vyriausybės, pradėta studentus mokyti visuomeniniais pagrindais. 1919 m. spalio 15 d. Kauno ligonėje įvyko pirmasis užsiėmimas medicinos studentams. Savanoris lektorius – chirurgas Juozas Žemgulys.
Aukštosios mokyklos kūrimui neliko abejingi ir moksleiviai – 1919 m. gruodžio 13 d. „Lietuvos“ laikraštyje buvo išspausdintas moksleivių kreipimasis, kuriame rašyta: „Demokratingoj valstybėj kiekvienas pilietis turi elgtis taip, tarytum nuo jo pareina visos valstybės laimė ir tarytum tik jis vienas teturi atsakomybės tėvynės nelaimėms. Tokio pat jausmo prisiimkim mes Aukštosios mokyklos įkūrimui.“
Aukštųjų kursų laisvojo klausytojo Juozo Indriūno studijų pažymėjimas, 1920–1921 m. (KTU muziejaus archyvo nuotr.)
Ir štai 1920 m. sausio 27 d. vakarą sausakimšoje gimnazijos rūmų salėje Z. Žemaitis paskelbė apie Aukštųjų kursų įsteigimą. O kai Juozo Naujalio diriguojamas choras pritariant kariniam dūdų orkestrui užtraukė Lietuvos himną, ašaras braukė ir būsimi kursų klausytojai, ir lektoriai. Aukštąją mokyklą sveikino ir peraugti į universitetą linkėjo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius ir visuomenės veikėjas J. Vabalas-Gudaitis. Poetas kunigas Maironis prisiminė, kaip prieš 35 metus jis baigė šią gimnaziją. Tuomet lietuviškai šnekėti mokykloje buvo draudžiama. Poetas džiaugėsi, kad tiek daug mokslo žmonių šiandien kalba gražia lietuvių kalba ir kuriama aukštoji lietuvių mokykla. Aukštuosius kursus sveikino lietuvių kalbos mokytojas Jonas Jablonskis, žydų atstovas Maksas Soloveičikas, būsimas studentas Domas Micuta. Iškilmės truko beveik 4 valandas, tačiau visiems pasirodė, kad prabėgo viena akimirka. Atsisveikinimui, po 88 metų pertraukos, kai Rusijos caro valdžia uždarė Vilniaus universitetą, buvo sugiedotas studentų himnas „Gaudeamus igitur“.
Kursai gavo buvusios komercinės mokyklos (dabar – KTU pirmieji rūmai, A. Mickevičiaus g. 37) pastatą ir vieną namelį (dabar šioje vietoje stovi Kauno medicinos universiteto rūmai). Paskaitos vyko Seimo rūmuose, Gamtos tyrimo stotyje ir kitur. Kursuose veikė 6 skyriai: Humanitarinių mokslų, Teisių, Matematikos fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos. Aukštųjų kursų padėtis buvo nelengva – 1921 m. vasario 14 d. rašte pirmajam Aukštųjų kursų vedėjui Z. Žemaičiui Technikos skyriaus vedėjas J. Šimoliūnas rašė, kad Technikos skyrius įsigijo įvairių prietaisų ir modelių braižybai, tačiau neturi kur jų padėti, nes nėra tinkamų patalpų ir baldų braižyklai įrengti. Nepaisant visų sunkumų, Aukštieji kursai atliko savo užduotį – paruošė pirmuosius studentus, subūrė dėstytojus, padėjo pagrindus universitetinei mokslo įstaigai, kuri 1922 m. vasario 16 d. peraugo į Lietuvos universitetą.
Šiuo metu istorikai daug diskutuoja, ar 1918–1920 m. kuriant Nepriklausomą Lietuvą, buvo pilietinė visuomenė. Dar XX a. pradžioje Lietuvoje ir užsienyje mažai kas galvojo apie galimą Lietuvos politinį atgimimą, jos grįžimą į politinį Europos žemėlapį, bet tai įvyko. Jei Lietuvos Vyriausybės nebūtų parėmusi visuomenė, kuri ne tik apgynė valstybę nuo priešų, bet ir sugebėjo įkurti aukštąją mokyklą, nebūtų ir Lietuvos valstybės. Aukštųjų kursų įkūrimas akivaizdžiai įrodo, kad po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo susiformavusi stipri pilietinė visuomenė.
Kaip teigė KTU rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas, Lietuvos techninį išsilavinimą turinčios inteligentijos rengimas prasidėjo 1920 m. įsteigus Aukštuosius kursus, todėl ši data ypač svarbi visai Universiteto akademinei bendruomenei. „Tai vienas iškiliausių Lietuvos XX amžiaus įvykių, kuris įrodė, kad jau pirmaisiais Nepriklausomos valstybės atkūrimo metais šviesiausi mūsų šalies protai puikiai suvokė, kad Lietuva be savo nacionalinės inteligentijos, išsilavinusio jaunimo – tai valstybė be ateities“, – sakė KTU rektorius.
Paminklinės lentos fragmentas (KTU muziejaus archyvo nuotr.)
Pasak VDU rektoriaus prof. Zigmo Lydekos, Aukštųjų kursų įkūrimas – tai nuoširdaus darbo, atkaklumo ir tikėjimo idėja pavyzdys, iš kurio įkvėpimo semiasi ir VDU bendruomenė. „Veikdamas nepalankiomis sąlygomis, stokodamas patalpų ir priemonių, Lietuvos intelektualinis elitas vis dėlto atliko nepaprastai reikšmingą darbą – sukūrė pagrindus nacionalinio universitetui steigimui. Aukštasis mokslas įprasmina tautos pažangą, tobulėjimą, laisvą kūrybinę mintį, be jo negali sėkmingai gyvuoti tautos ir valstybės“, – teigė VDU rektorius.
Šių metų sausio 27 d. 14.30 val. Aukštųjų kursų įkūrimo 90-mečio proga Kauno technologijos universiteto centrinių rūmų pirmame aukšte atidaroma muziejinė ekspozicija „Nuo Aukštųjų kursų – iki Kauno technologijos universiteto“, kurioje bus eksponuojama paminklinės lentos fragmentas, fizikos ir chemijos laboratorijų prietaisai, naudoti mokymo procese dar tarpukaryje ir išsaugoti Antrojo pasaulinio karo metu, kai buvo susprogdintas Fizikos-chemijos institutas. Parodoje taip pat eksponuojami ir vėlesnius universiteto raidos etapus atspindintys dokumentai, nuotraukos, eksponatai, kiek daugiau dėmesio skiriama 6-ajam dešimtmečiui, kai 1950 m. sovietų valdžia Kauno valstybinį universitetą reorganizavo į KMI (Kauno medicinos institutą) ir KPI (Kauno politechnikos institutą). Čia pristatoma ir tolesnė KPI plėtra, universitetinio statuso susigrąžinimas atgavus Nepriklausomybę.
Aukštųjų kursų 90-mečio proga sausio 27 d. 16.00 val. KTU auloje (A. Mickevičiaus g. 37) įvyksiančiose iškilmėse šešių Kauno aukštųjų mokyklų rektoriai pasirašys susitarimą dėl Kauno – Lietuvos akademinės sostinės – statuso stiprinimo.
Audronė VEILENTIENĖ, KTU muziejaus vedėja
