Šeštadienį Astrave vykusiame Baltarusijos atominės elektrinės (BAA) Informacijos centro organizuotame renginyje, kuriame buvo pristatyta BAA poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kai kurie Baltarusijos valdininkai atrodė praradę atmintį, o pateikusieji „iš anksto nesuderintus“ klausimus pasijuto nepageidaujami. O žurnalistai iš Lietuvos netikėtai buvo priskirti prie renginio dalyvių.
Nuo nepatogių klausimų Baltarusijos valdininkai išsisuka
„Lietuvoje pernai vyko referendumas dėl Visagino atominės elektrinės (VAE), ir Lietuvos gyventojai jame nepritarė naujos jėgainės statybai. Nejaugi jūs tikitės, kad Lietuvos visuomenė jus parems statant šią jėgainę Baltarusijoje“, – šeštadienį Astrave vykusiame Baltarusijos atominės elektrinės (BAA) Informacijos centro organizuotame renginyje, kuriame buvo pristatyta BAA poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, klausė Baltarusijos žaliųjų judėjimo atstovai.
Tačiau užuot atsakęs į klausimą, Baltarusijos valstybinės ekologinės ekspertizės valdybos vadovas Aleksandras Andrejevas ėmė aiškinti, kiek kartų per porą pastarųjų metų „Lietuvos pusė“ yra kviesta dalyvauti konsultacijose dėl BAA. Tiesa, jis tarsi pamiršo, jog Lietuva į kalbas nesileidžia dėl labai konkrečių priežasčių, ir mėgino aiškinti taip:
„Konvencija nenumato reikalavimo, kad kas nors turėtų palaikyti tokią statybą. Priimti sprendimą – šalies teisė. Mes privalome informuoti savo šalies ir kitų suinteresuotų šalių visuomenę bei atsižvelgti į pasiūlymus ir pastabas, kurios susijusios būtent su šio objekto saugumu. Latvija, Lenkija, Ukraina, Rusija sutiko su mūsų projektu, ir jiems buvo pateikti papildomi paaiškinimai dominančiais klausimais“.
„Nė viena iš šių šalių nepareiškė, kad Baltarusijos projekte neatsižvelgta į kokius nors faktorius, kurie galėtų turėti nepageidautiną poveikį aplinkai, mes ir šioje salėje negirdime argumentų, kad į ką nors neatsižvelgta“, – pridūrė aukštas Baltarusijos valdininkas. Tačiau jis nė žodžiu neužsiminė, kad Astravo AE ketinama statyti būtent Lietuvos pašonėje – vos už 25 nuo Lietuvos sienos ir 53 km nuo mūsų sostinės Vilniaus.
Trumpa atmintimi pasižyminčiam Baltarusijos valdininkui priminsime, jog Lietuva įvardijo, kas jos netenkina. „Tarp valstybių jokios konstruktyvios diskusijos negali vykti tol, kol Baltarusija, laikydamasi Espo konvencijos, nepateiks išsamių atsakymų apie atominę elektrinę“, – savaitės viduryje pareiškė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Kita vertus, jeigu viskas yra taip saugu ir sklandu, kaip teigia baltarusiai, kodėl vengiama vykdyti Espo konvencijos reikalavimus, nes kaip šeštadienį pabrėžė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, „Espo konvencija – tarptautiniu mastu pripažintas dokumentas, būtent jis apsprendžia branduolinės saugos klausimus, su tuo susijusius dalykus, ypač kai tai kalbama apie kaimynines šalis“.
Išsišokėliai nepageidaujami?
Atsakymus į klausimus, patektus raštu, buvo galima nuspėti, o ir patys klausimai buvo kažkokie lyg „tvarkingai sušukuoti“. Kas kita tie, kuriuos esantys salėje užduoda „gyvai“. Jų nenuspėsi. Bet ir į juos Baltarusijos politikai ir BAA poveiklio aplinkai ataskaitą pristatę mokslininkai turėjo atsakymą – esą „viskas atitinka tarptautinius reikalavimus“.
Vienas iš tokių „nesušukuotų“ buvo filosofu Nikolajumi Telyčiovu iš Vilniaus prisistačiusio, puikiai rusiškai kalbančio vyriškio pasisakymas. Jis renginio organizatoriams priekaištavo, kad pagrindinis jų teiginys yra „mums reikia atominės elektrinės, ir mes ją statysime“ ir priminė, kad nepaisant to, jog nė viena iš pasaulyje veikiančių atominių jėgainių nėra Baltarusijos teritorijoje, šios šalies gyventojai nuo atominės energetikos jau smarkiai nukentėjo – nuo avarijos Černobylio AE.
„Aš ten buvau, ir žinau, kas tai yra. Prisiminkite, po balandžio 26-osios sprogimo reaktoriuje, valdžia, užuot paraginusi žmonės gegužės 1-ąją neiti į demonstraciją, o likti namuose, tylėjo, o visi žmonės išėjo į kreščiatiką (Ukrainos sostinės Kijevo centras – red. past.) ėjo „pasimaitinti radiacija“ šaukdami „valio“ TSKP“, – jautrią daugeliui Baltarusijos, per kurios teritoriją taip pat slinko radioaktyvus debesis, gyventojų temą palietė jis.
Priminęs, kad pasaulyje yra 144 atominės elektrinės, jis teigė, kad„visos tos atominės elektrinės pastatytos ten, kur yra būtinybė, kur yra pramonė“. „O kas yra pas jus, Astrave?“, – klausė jis.
Akivaizdu, kad toks svečio pasisakymas nepatiko renginio organizatoriams. N. Telyčiovui buvo kelis kartus priminta, kad jis turėtų ne dalintis savo pastebėjimais, o pateikti klausimus. Tačiau į vienus jo pateiktus klausimus, pavyzdžiui, apie tai, ar vanduo iš elektrinės bus išleidžiamas į Viliją (liet. Neris), buvo atsakyta cituojant jau pateiktus pagrindiniame pranešime duomenis, o į kitus – pavyzdžiui, apie Astravo apylinkėse vyraujančias vėjo kryptis ir kodėl pranešėjai akcentavo tik iš pietų pučiantį vėją, nutylėdami apie pučiantį kitomis kryptimis – paprasčiausiai neatsakyta. Remiantis reglamentu, pagal kurį laikas, skirtas pranešimams, jau baigėsi, jam neleido ir išsakyti ir savo pastebėjimų. Mikrofonas paprasčiausiai buvo išjungtas.
Paprasti piliečiai ir keistoji aritmetika
Nors oficialusis Vilnius renginį, kaip jau skelbta, ignoravo, mažiausiai dar vienas smalsus Lietuvos pilietis, jei neskaičiuosime beveik keturių dešimčių visaginiečių, kurie, atrodo, atvyko pasižvalgyti naujo darbo, ir atskiru autobusu atvežto būrelio žurnalistų, Baltarusijos ambasados bei BAA Informacinio centro kvietimu pasinaudojo ir šeštadienį Astrave buvo. Tai Antanas Akelaitis.
Jis pabaksnojo pirštu organizatoriams į gramatikos klaidas, pasakojo apie tai, kaip tarnaudamas kariuomenėje prieš 50 metų gavo radiacijos dozę, po pusantrų metų susirgo, bet užuot pripažinę, kad jis susirgo onkologine liga, gydytojai paskelbė visai kitą diagnozę. Vis dėlto jis prisipažino neturintis nuomonės, ar reikia Baltarusijoje statyti atominę elektrinę. „Kaip gavęs radiacijos, aš nei už nei prieš“, – sakė A. Akelaitis, apskirtai nežinia kodėl nusprendęs pasisakyti šeštadienį Astrave vykusiame renginyje.
Keistenybių buvo ir daugiau. Tiksliau, būtent nuo jų viskas ir prasidėjo. Renginio pradžioje Astravo rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Svila informavo, kad salėje (suprask, BAA poveikio aplinkai ataskaitos pristatyme visuomenei – red. past.) dalyvauja 190 žmonių, iš kurių 102 yra iš Lietuvos. Balsas.lt žiniomis, autobusu iš Visagino atvyko 37 šio miesto gyventojai. Kitu – nedidelis būrelis, atrodo, vos keli ar keliolika smalsuolių iš Vilniaus. Trečiu – apie pora dešimčių įvairių leidinių, naujienų portalų, televizijų ir radijo stočių žurnalistų į kvietime pažadėtą spaudos konferenciją.
Tad jei išgirsite ar pamatysite Baltarusijos pusę teigiant, kad BAA poveikio aplinkai ataskaitos pristatymo klausėsi per šimtą Lietuvos visuomenės atstovų, neskubėkite tuo patikėti.
