Kuriais atvejais kreiptis į daugiabučio statytojus, o kuriais į namo administratorių, atsako gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras.
„Pirmiausiai, naujakuriams būtina žinoti, kad Lietuvoje visiems naujos statybos statiniams yra teikiama ne trumpesnė nei 5-erių metų garantija plika akimi matomiems trūkumams, o nematomiems, pavyzdžiui, vidaus konstrukcijoms, perdangoms, šilumos tinklams ir vamzdynams, 10-ies metų garantija.
Dar ilgesnė – net 20-ies metų – garantija privalo būti teikiama tais atvejais, jei defektai statytojo buvo paslėpti tyčia“, – sako R. Pleteras.
R. Pleteras sako, kad vystytojo garantiniai darbai priklauso ir nuo to, kokią apdailą jis teikia. Jei dalinę, tai garantija dažniausiai apims lauko durų ir langų, elektros instaliacijos ir šildymo sistemos remonto darbus.
Pilnos apdailos atveju garantija teikiama visai vidaus apdailai, įskaitant visus santechnikos ir buitinius įrenginius, vidaus duris, grindis, plyteles, sienų dažus. Vidaus apdailos garantija įsigalioja nuo buto priėmimo-pardavimo akto pasirašymo. Pažymėtina, kad skirtingi vystytojai gali taikyti skirtingus garantijos galiojimo terminus vidaus apdailai.
„Kitaip tariant, tais atvejais, jei trūko tinkas, neveikia nuotekų sistema, nubyrėjo plytelės ar atsilupo sienų dažai, gyventojai per numatytą terminą drąsiai gali kreiptis į vystytoją dėl garantinio remonto“, – pabrėžia R. Pleteras.
Gyventojai lieka it musę kandę
Pažymėtina tai, kad garantiją teikti įpareigoja šalyje galiojantys teisės aktai, todėl vystytojai negali kratytis atsakomybės, tačiau pasitaiko atvejų, kai vystytojas bankrutuoja ir taip išvengia atsakomybės, o gyventojai lieka it musę kandę.
„Tokioje situacijoje už statinio garantiją gali būti atsakingi kiti statybų dalyviai, pavyzdžiui, projektuotojai, techninė priežiūra ar rangovas, tai yra tas, kuris tą daugiabutį statė, tačiau ne paslaptis, bankrutavus vystytojui, kiti statybų dalyviai dažniausiai atsakomybės taip pat bando išvengti“, – sako jis.
R. Pletero teigimu, siekiant išvengti tokių nesklandumų ateityje, renkantis vystytoją rekomenduojama rinktis tą, kuris visus projektus vysto vienos bendrovės vardu.
„Dažnas atvejis, kai pirkdamas naują būstą iš gerai žinomos NT plėtros bendrovės pirkėjas sutartyje randa ne jos, o kitos, greičiausiai, dukterinės įmonės, skirtos konkrečiam projektui statyti, rekvizitus.
Ateityje tokią bendrovę galima likviduoti ir taip galimai išvengti visų atsakomybių gyventojams”, – sako NT ekspertas ir pakartoja – visuomet rekomenduotina rinktis tęstinę veiklą vykdantį NT vystytoją.
R. Pleteras taip pat atkreipia dėmesį, kad už dalį gedimų yra atsakingi daugiabučių administratoriai, su kuriais sudaromos sutartys.
Dažniausiai administratorių atsakomybė apima bendrojo naudojimo teritorijas ir patalpas – kiemus, garažų vartus ir kiemų vartelius, laiptines, apšvietimo ir inžinerinius įrenginius, tokius kaip liftai, šildymo ir vėdinimo sistemos, lietaus nuotekų ir vandens surinkimo sistemos, kiemo fontanai ir jų nuotekos.
Visgi, jei griūna sunkiosios konstrukcijos, pavyzdžiui, apšvietimo stulpai ar tvoros, iškrinta trinkelės ar susidėvi dangos, dažniau už jų keitimą ir tvarkymą atsakingi yra vystytojai.
Administratoriai taip pat yra atsakingi už lauko želdinius ir kitus įrengimus, pavyzdžiui, vaikų žaidimo aikšteles.
„Taigi, jei audra kieme nulaužė medį ar nugriovė vaikų sūpynes, atsakomybė tai atsodinti ir sutvarkyti tenka administratoriui“,– pabrėžia R. Pleteras.
Jis pažymi, kad gyventojai yra laisvi pasirašyti sutartį su tuo administratoriumi, su kuriuo nori.
„Dažniausiai su pasirinktais administratoriais yra sudaromos sutartys daugumos gyventoju sutikimu. Jie taip pat gali administratorių keisti, jei teikiamos paslaugos neatliepia lūkesčių. Tam vystytojai negali sudaryti jokių kliūčių“, – sako R. Pleteras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
